Kai kūryba gimsta iš širdies ir kantrybės, jos neįmanoma nepastebėti. Alytiškė Edita Janulynienė savo rankomis kuria išskirtines, princeses primenančias lėles, o adatos dygsniai jos siuvinėtuose paveiksluose virsta tikrais meno kūriniais.
Kelias į siuvimą prasidėjo dar tuomet, kai moteris augino vaiką, o šiandien tai – pomėgis, be kurio ji nebeįsivaizduoja savo gyvenimo. Kaip pati sako, visada buvo meniška ir siekė išbandyti įvairias kūrybines veiklas. Prieš maždaug 20 metų per televiziją išvydusi reportažą apie vyrą, siuvinėjantį paveikslus, Edita panoro šį meną išmėginti ir pati.
Iš pradžių ji ilgai ieškojo schemų įvairiuose žurnaluose, vėliau kelis paveikslus išsiuvinėjo pagal paveikslėlius. Darbai pavyko, o siuvinėjimas netrukus tapo širdžiai miela veikla.
Editos siuvinėjamų paveikslų tematika – labai įvairi. Ji siuvinėja ir garsių dailininkų nutapytus paveikslus. Pradėjusi nuo paprastesnių schemų, laikui bėgant ėmėsi vis sudėtingesnių darbų.
„Kai pradėjau siuvinėti paveikslus, nebegalėjau be to gyventi. Jei kurią dieną nesiimdavau šios veiklos, atrodydavo, kad kažko labai trūksta“, – pasakoja alytiškė.
Lėles Edita pradėjo siūti prieš šešerius metus. „Naršydama internete pamačiau rankų darbo lėles. Jos mane labai sudomino, todėl nusprendžiau pabandyti siūti pati. Dideliam džiaugsmui, pirmieji bandymai buvo sėkmingi“, – šypsodamasi prisimena pašnekovė. Vėliau idėjų ji sėmėsi iš savo vaizduotės.
„Norėjau kurti princeses – juk mergaitės visada svajoja būti gražios“, – sako auksarankė, pasakodama, kad teko ieškoti ir kruopščiai rinktis puošnias medžiagas lėlių drabužiams.
Pasak Editos, kūrybinis procesas prasideda nuo brėžinio. Tuomet ji paruošia medžiagą, ją iškerpa, susiuva, išverčia ir pripildo vatos. Kūnas, rankos ir kojos siuvami atskirai, o vėliau sujungiami į visumą. Vienos lėlės sukūrimas užtrunka apie 12 valandų.
Alytiškės kurtos lėlės išsiskiria puošniomis suknelėmis ir elegancija – jos primena tikras princeses.
„Man labai patinka siūti lėlytėms puošnias sukneles, dailius batelius“, – sako Edita. Nors visos lėlės panašios, kiekviena jų – savita. Skirtingos suknelės tarsi suteikia joms savitus charakterius. Šios lėlės kuriamos ne vaikų žaidimams, o kaip suvenyrai ar namų interjero detalės.
Ateityje, turėdama daugiau laiko, moteris norėtų pasiūti lėles, vilkinčias tautiniais drabužiais, taip pat – raganaites. Prekyba savo darbais ji neužsiima. Dažniausiai lėles dovanoja artimiesiems. Be to, Edita jau yra surengusi tris savo kūrybos parodas.
Rankdarbiai – ne vienintelis jos pomėgis. Edita taip pat mėgsta fotografuoti: fiksuoja peizažus, žmones, išskirtinius kadrus renginiuose ir žygiuose.
Alytiškė savo gyvenime vadovaujasi posakiu: „Pamačiau, išbandžiau, pavyko.“ Ji pataria visiems nebijoti ieškoti ir išbandyti širdžiai mielų veiklų, nes būtent taip galima atrasti save.
Asmeninio albumo nuotr.
Fainuolė Editukė.