Pastaraisiais metais proktologai visoje Lietuvoje fiksuoja ryškų ir netikėtą pokytį – hemorojaus simptomai, kuriuos anksčiau dažniausiai patirdavo 40+ metų pacientai, vis dažniau nustatomi vos 25–35 metų žmonėms. Tai amžius, kuriame medicinos statistikoje tradiciškai dominuodavo visai kiti sveikatos iššūkiai, tačiau hemorojus, regis, sparčiai keičia vietas sąraše.
Kai kurie tyrimai rodo, kad hemorojus diagnozuotas net iki 80–86 % tirtų pacientų, tačiau bendros populiacijos duomenys labai skiriasi. Kita studija nustatė apie 39 % paplitimą suaugusiųjų grupėje. Tai išryškina didėjantį rizikos veiksnių intensyvumą kasdieniame gyvenime, ypač jaunosiose darbo rinkos grupėse.
Tai leidžia manyti, kad modernus gyvenimo ritmas keičia ir mūsų kūno reakcijas, skatindamas kraujotakos sutrikimus srityse, kurios anksčiau retai būdavo tokios pažeidžiamos.
Apie pokyčių mastą ir priežastis kalba ir „InnMed“ klinikos proktologas Vilniuje Mantas, kuris pažymi, kad pacientų amžius per pastaruosius penkerius metus matomai sumažėjo. Pasak specialisto, ši tendencija nebėra pavienė – ji tapo nauja realybe.
Sėdimas darbas – naujasis jaunų žmonių „rūkymas“
Didžiausia priežastis slypi darbo ir laisvalaikio įpročiuose. 25–35 metų lietuviai yra ta karta, kuri didžiąją dienos dalį praleidžia prie kompiuterio – tiek biure, tiek namuose, tiek dirbdami nuotoliu.
Ilgas ir monotoniškas sėdėjimas lemia dubens srityje atsirandantį kraujo sąstingį, kuris tiesiogiai didina riziką formuotis hemorojaus mazgams. Nors įprastai tai laikoma „senesnio amžiaus“ liga – pati rizikos mechanika neturi amžiaus ribų. Kraujotaka ir audinių tonusas gali susilpnėti ir jauname organizme, jei nuolat kartojamos žalingos sąlygos.
Mantas pabrėžia, kad jauni žmonės neretai dirba 9–11 valandų prie ekrano, atsistoję vos kelis kartus per dieną. Pasak jo, tai lemia ne tik hemorojaus simptomus, bet ir kitas mažojo dubens problemas, kurios vėliau sukelia labiau komplikuotas būkles.
Stresas ir žarnyno veiklos sutrikimai – nematomi, bet stiprūs rizikos faktoriai
Šiuolaikinio jauno žmogaus gyvenimo ritmas taip pat pasižymi dideliu stresu, intensyviu darbo tempu ir emocinėmis apkrovomis. Nors dažnai kalbama apie psichologines pasekmes – mažiau akcentuojama fizinė streso pusė.
Harvard Health rodo, jog lėtinis stresas tiesiogiai veikia žarnyno veiklą“ lėtina peristaltiką ir skatina vidurių užkietėjimą, kuris yra vienas stipriausių hemorojaus rizikos veiksnių.
Tyrėjai pastebi, kad emocinės įtampos ir žarnyno sutrikimų ryšys yra daug glaudesnis, nei manyta anksčiau, todėl intensyviai dirbančių jaunų žmonių organizmas dažnai patiria „dvigubą smūgį“ – ir iš psichologinės, ir iš fiziologinės pusės.
Mantas atkreipia dėmesį, kad priežastys kartais būna paprastos. Pacientai vis dažniau pasakoja valgantys nereguliariai, dažnai skubant, o į tualetą nueinant tik „kai yra laiko“. Tai sukuria chronišką įtampą žarnynui, kuris ilgainiui reaguoja uždegimu ir kraujotakos pokyčiais.
Sportuojančių pacientų daugėja, bet priežastys ne tokios, kokių tikėtumeisi
Kitas įdomus pastebėjimas – proktologai mato daugiau besiskundžiančių aktyviai sportuojančių žmonių. Atrodytų, sportas turėtų padėti, tačiau čia slypi vienas paradoksas.
Intensyvus svorių kilnojimas, ypač netaisyklingai kvėpuojant, didina spaudimą pilvo ertmėje. Kai spaudimas pakyla, kraujas dubens srityje kaupiasi ir plečia venas. Jei taip vyksta nuolat, hemorojaus mazgai gali formuotis greičiau.
Pasak dr. Manto, jauni pacientai kartais nustemba sužinoję, kad priežastis – ne sėdimas darbas, o sporto salėje daromi klaidingi įpročiai. Anaerobinės treniruotės, dideli svoriai ir staigūs jėgos pikai sudaro terpę, kuriai hemorojaus vystymasis yra itin palankus.
Kaip atrodo ankstyvieji simptomai, kurių jaunimas vis dar ignoruoja?
Proktologai pastebi, kad jauni žmonės retai kreipiasi laiku. Dalis simptomų priskiriama „pervargimui“ arba „maisto netoleravimui“, bet pirmieji požymiai dažniausiai yra gana aiškūs:
- kraujas ant tualetinio popieriaus;
- diskomfortas ar spaudimas išangės srityje;
- niežėjimas, kurį jaunimas linkęs painioti su dermatologinėmis problemomis;
- „gumbelio“ jausmas;
- skausmas po ilgesnio sėdėjimo.
Pasak dr. Manto, kuo anksčiau pacientas kreipiasi – tuo lengvesnės būna gydymo priemonės. Ankstyvos stadijos hemorojus dažnai išgydomas keičiant įpročius ir taikant minimalias medicinines intervencijas.
Kodėl jaunesni pacientai renkasi anonimines konsultacijas ir kas padeda sumažinti baimę?
Pastebima ir dar viena nauja tendencija – jauni pacientai dažnai renkasi nuotolines ar anonimiškesnes konsultacijas. Pasak proktologų – hemorojus vis dar laikomas „gėdinga“ problema, todėl net ir 25–30 metų žmonės delsia kreiptis tol, kol skausmas tampa nepakeliamas.
Mantas akcentuoja, kad didžiausias laimėjimas – paciento pasiryžimas pradėti dialogą. Konsultacijos paprastai būna trumpesnės, nei pacientai tikisi, o tyrimai atliekami komfortiškai ir greitai.
