Perdegimo epidemija: kodėl įmonės pradeda siųsti darbuotojus į kurortus

Pasaulio sveikatos organizacija perdegimą oficialiai pripažino profesiniu sindromu 2019 metais. Nuo to laiko problema tik gilėjo – pandemija, nuotolinis darbas, ekonominis neapibrėžtumas sukūrė sąlygas, kuriose perdegimo atvejai išaugo eksponentiškai.Poilsis Birštone specialistai dalijasi patarimais, kaip atpažinti ir sustabdyti šį procesą, kol dar nevėlu.

Lietuvos draudimo bendrovių duomenimis, nedarbingumo atvejai, susiję su psichikos sveikata, per pastaruosius penkerius metus padaugėjo 67 procentais. Dalis šių atvejų – klasikinis perdegimas: emocinis, fizinis ir protinis išsekimas, kurį sukelia ilgalaikis stresas darbe.

Įmonės pradeda suvokti, kad prevencija kainuoja mažiau nei gydymas. Ir čia į sceną įžengia kurortinis poilsis – ne kaip prabanga, o kaip verslo strategija.

Perdegimo anatomija

Perdegimas neatsiranda per naktį. Tai laipsniškas procesas, kurį specialistai skirsto į kelias stadijas.

Pirmoji – entuziazmo fazė. Darbuotojas dirba daug, jaučiasi įsitraukęs, rezultatai džiugina. Tačiau riba tarp darbo ir poilsio pradeda nykti.

Antroji – stagnacijos fazė. Entuziazmas blėsta, atsiranda nuovargis, bet dar atrodo, kad viskas kontroliuojama. Šioje stadijoje žmonės dažniausiai ignoruoja simptomus.

Trečioji – frustracijos fazė. Nuovargis virsta cinizmu, produktyvumas krenta, santykiai su kolegomis prastėja. Fiziniai simptomai – nemiga, galvos skausmai, imuninės sistemos susilpnėjimas.

Ketvirtoji – apatijos fazė. Visiškas išsekimas. Darbuotojas nebegali efektyviai dirbti, dažnai reikalinga medicininė pagalba ir ilgas atsigavimo laikotarpis.

Prevencija efektyviausia pirmose stadijose. Problema ta, kad būtent tada žmonės mažiausiai linkę ieškoti pagalbos.

Produktyvumo paradoksas

Verslo logika dažnai diktuoja: daugiau darbo valandų – daugiau rezultatų. Tyrimai rodo priešingai.

Stanfordo universiteto mokslininkai nustatė, kad produktyvumas drastiškai krenta po 50 darbo valandų per savaitę. Tie, kurie dirba 70 valandų, realiai nuveikia tiek pat, kiek dirbantys 55. Papildomos valandos tiesiog „sudega” – žmogus fiziškai yra darbe, bet jo efektyvumas artimas nuliui.

Dar įdomesni duomenys apie poilsio poveikį. Tyrimai rodo, kad po kokybiško savaitgalio poilsio produktyvumas pirmosiomis savaitės dienomis išauga 20-30 procentų. Po ilgesnio kurortinio poilsio efektas trunka kelias savaites.

Tai reiškia, kad investicija į darbuotojų poilsį grąžina save padidėjusiu produktyvumu. Matematika paprasta, bet daugelis vadovų vis dar ją ignoruoja.

Stresas ir kūnas

Chroniškas stresas nėra tik „galvoje”. Jis turi konkrečius fiziologinius padarinius.

Kortizolis – pagrindinis streso hormonas – trumpalaikėje perspektyvoje naudingas: mobilizuoja organizmą, padeda susidoroti su iššūkiais. Tačiau nuolat padidėjęs kortizolis sukelia grandinę problemų: sutrikdo miegą, didina kraujospūdį, silpnina imuninę sistemą, skatina svorį kaupti pilvo srityje.

SPA procedūros – vienas efektyviausių būdų mažinti kortizilio lygį. Masažai, vandens procedūros, pirtys – visa tai veikia ne tik psichologiškai, bet ir biochemiškai. Po valandos trukmės masažo kortizilio lygis sumažėja vidutiniškai 30 procentų, o serotonino ir dopamino – „laimės hormonų” – lygis padidėja.

Tai ne alternatyvi medicina ar ezoterika. Tai fiziologija, patvirtinta moksliniais tyrimais.

Atsijungimo iššūkis

Viena didžiausių šiuolaikinio žmogaus problemų – negebėjimas atsijungti. Telefonas visada šalia, darbo laiškai pasiekia bet kur, socialiniai tinklai reikalauja nuolatinio dėmesio.

Kurortinė aplinka fiziškai padeda atsijungti. Kai aplink gamta, kai pagrindinis užsiėmimas – procedūros ir poilsis, kai nėra įprastų dirgiklių – smegenys palaipsniui persijungia į kitą režimą.

Birštono SPA ir kiti kurortai šiuo požiūriu turi pranašumą prieš miesto SPA centrus. Valandos trukmės masažas mieste, po kurio grįžti į tą pačią aplinką – tai tik trumpas atokvėpis. Kelių dienų poilsis kurortinėje aplinkoje – tai tikras perėjimas į kitą būseną.

Neuromokslas tai patvirtina: smegenims reikia laiko persijungti. Vienos dienos neužtenka – optimalus minimalus laikotarpis yra 3-4 dienos, per kurias organizmas pradeda veikti kitokiu ritmu.

Miego faktorius

Miego trūkumas – vienas pagrindinių perdegimo palydovų ir katalizatorių. Nemiga sukelia nuovargį, nuovargis – stresą, stresas – nemigą. Užburtas ratas, iš kurio sunku ištrūkti.

Kurortinė aplinka miegui ypač palanki. Birštono mikroklimatas – švarus oras, pušynų kvapas, ramybė – veikia kaip natūralus raminamasis. Fizinis aktyvumas dieną, procedūros, kurios atpalaiduoja raumenis – visa tai sudaro sąlygas giliam, atkuriančiam miegui.

Daugelis kurorto svečių pastebi, kad jau pirmąją naktį miega geriau nei namuose. Po kelių dienų miego režimas normalizuojasi, o šis efektas išlieka kurį laiką ir grįžus namo.

Korporatyvinė sveikata

Pažangios įmonės pradeda integruoti kurortinį poilsį į darbuotojų gerovės programas. Tai nebėra tik metinės kalėdinės vakarėliai ar gimtadienio tortai – tai strateginis požiūris į žmogiškuosius išteklius.

Kai kurios įmonės siūlo darbuotojams metines SPA išmokas. Kitos organizuoja komandinius išvažiavimus į kurortus – ne pramogų, o atsigavimo tikslais. Trečios į darbo sutartis įtraukia privalomus poilsio laikotarpius.

Rezultatai kalba patys už save: mažesnė darbuotojų kaita, mažiau nedarbingumo atvejų, aukštesnis įsitraukimas, geresnė atmosfera kolektyve. Investicija į darbuotojų sveikatą grįžta per lojalumą ir produktyvumą.

Vadovų sindromas

Statistika rodo, kad vadovaujančias pozicijas užimantys žmonės perdega dažniau nei eiliniai darbuotojai. Atsakomybė, sprendimų našta, nuolatinis spaudimas – visa tai kaupiasi.

Paradoksalu, bet būtent vadovai dažniausiai vengia poilsio. „Neturiu laiko”, „be manęs viskas sustos”, „pailsėsiu vėliau” – tipiniai pasiteisinimai, kurie veda tiesiai į perdegimą.

Kurortinis poilsis vadovams – ne prabanga, o būtinybė. Kelios dienos visiško atsijungimo leidžia pažvelgti į situaciją iš šalies, priimti geresnius sprendimus, išlaikyti strateginį mąstymą.

Geriausi vadovai tai supranta. Jie planuoja poilsį taip pat rimtai, kaip planuoja verslo susitikimus.

Prevencija vs gydymas

Viena diena kurortiniame SPA centre kainuoja tiek, kiek kelios psichoterapeuto konsultacijos. Savaitė kurortinio poilsio – mažiau nei mėnesio nedarbingumo ekonominiai nuostoliai.

Skaičiai aiškūs: prevencija visada pigesnė nei gydymas. Reguliarus kokybiškas poilsis – tai ne išlaidos, o investicija, kuri apsaugo nuo didesnių nuostolių ateityje.

Perdegimas – ne asmeninio silpnumo požymis. Tai sisteminė problema, kuriai reikia sisteminių sprendimų. Ir kurortinis poilsis – vienas efektyviausių įrankių šiame sprendimų arsenale.

Klausimas ne ar galite sau leisti pailsėti. Klausimas – ar galite sau leisti nepailsėti.