Iš Alytaus rajono kilusi, jau daugiau nei trejus metus Alytaus sporto centre bei dviračių klube „Nikeliuotas Špykis“ besidarbuojanti dviračių sporto entuziastė Vaida Pikauskaitė Bronickienė ėmėsi ypatingo projekto – per pusmetį ji pakvietė kelias dešimtis jaunųjų alytiškių į nemokamas dviračių treniruotes.
Nuo liepos iki gruodžio pabaigos vykusiuose užsiėmimuose vaikų laukė ne tik važiavimas dviračiu, bet ir sportinė ištvermė, disciplina bei saugaus judėjimo pamokos.
„Aš vaikams visada sakau – pirmiausia mato akytės, tada girdi ausytės, o tik po to dirba rankytės ir kojytės. Juk ne dviratis mus valdo, o mes jį“, – šypsosi trenerė.
Projektas ir treniruočių eiga
Projektas, įgyvendintas bendradarbiaujant su Lietuvos dviračių sporto federacija ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, buvo skirtas 6–9 metų vaikams. Pasak trenerės, būtent šiame amžiuje formuojasi svarbiausi įpročiai, kurie vėliau išlieka visam gyvenimui – nuo šalmų dėvėjimo iki pagarbos kitiems eismo dalyviams.
Treniruotės vyko kartą per savaitę, truko apie pusantros valandos, jose vidutiniškai dalyvaudavo apie 17 vaikų. Užsiėmimai dažniausiai prasidėdavo Alytaus miesto stadione, Birutės gatvėje, šalia dviračių bazės. Kiekviena treniruotė prasidėdavo nuo, atrodytų, paprastų, bet itin svarbių dalykų – dviračio patikros, šalmo užsidėjimo, saugaus pasiruošimo važiavimui.
Pirmuosius mėnesius svarbiausias tikslas buvo ne greitis ar technika, o pasitikėjimas savimi. „Norėjau, kad vaikai jaustųsi saugiai ir drąsiai. Kai vaikas supranta, kad jis valdo dviratį, o ne bijo jo, tada atsiranda ir noras mokytis daugiau“, – pasakoja Vaida.
Laikui bėgant treniruotės persikėlė į dviračių takus aplink stadioną, vėliau – ir į miško keliukus. Vaikai mokėsi važiuoti skirtingomis dangomis, saugiai nusileisti nuo kalniukų, įveikti kliūtis. Kartu keitėsi ir jų elgesys – pradinį norą lenktyniauti pakeitė disciplina, kantrybė ir gebėjimas klausytis.
„Sportas labai greitai parodo, kad neužtenka tik lėkti. Reikia sustoti, išgirsti, suprasti. Ir vaikams tas suvokimas ateina per darbą ir patirtis“, – sako trenerė.
Pokyčiai vaikų įgūdžiuose ir elgesyje
Po pusmetį vykusių treneruočių pokyčius pastebėjo ir tėvai. Jie džiaugėsi, kad vaikai tapo ramesni, atsakingesni, be šalmo nebevažiuoja net kieme. Kai kurie vaikai patys pradėjo priminti suaugusiesiems, kaip elgtis dviračių takuose. „Tėvai juokavo, kad dabar juos pačius vaikai pamoko – kur galima stovėti, o kur ne. Man tai buvo didžiausias komplimentas“, – šypsosi trenerė Vaida.
Per pirmuosius du mėnesius visi treniruočių dalyviai įgijo naujų dviračio valdymo įgūdžių – vieni mokėsi nuo pačių pagrindų, kiti tobulino jau turimą patirtį, o visi kartu pasiruošė pirmiesiems saugiems važiavimams miesto dviračių takais. Vėlesniais mėnesiais daugiau dėmesio buvo skiriama važiavimui dviračių ir miško takais bei taisyklingam elgesiui kelyje, mokantis pagarbos kitiems eismo dalyviams. Paskutiniais projekto mėnesiais treniruotės orientavosi į bendrą fizinį pasirengimą – aktyvų laiką lauke, viso kūno stiprinimą ir sportą sporto salėje, minant dviračius ant išmaniųjų treniruoklių.
„Labai norėjosi parodyti, kad sportas nėra tik vasaros sezonui. Judėti galima visada“, – sako trenerė.
Trenerės Vaidos sportinė patirtis – kaip įkvėpimas
Natūraliai kyla klausimas, iš kur toks trenerės ramus užtikrintumas ir gebėjimas kantriai dirbti su vaikais. Atsakymas slypi jos pačios sportiniame kelyje, kuris prasidėjo dar vaikystėje.
Dviračių sportą Vaida pradėjo būdama dvylikos metų. Iš pradžių dviračių sportas buvo atsitiktinumas, tačiau labai greitai tai tapo jos kasdienybe ir gyvenimo būdu. Rimtos treniruotės, persikėlimas į Panevėžį, varžybos ir nuolatinis darbas su savimi atvedė prie didžiausio pasiekimo – 2012 metais ji tapo Europos čempione treko dviračių sporte, 3 kilometrų komandinėje rungtyje.
Apie pergales ir medalius trenerė kalba paprastai, be didelio sureikšminimo. „Vaikams sakau – už kiekvieno medalio, pergalės slepiasi labai daug darbo, nuovargio ir dienų, kai nieko nesinori. Bet jei myli tai, ką darai, viskas įgauna prasmę“, – dalijasi ji.
Trenerė vaikams dažnai kalba ne apie pergales, o apie tai, ką sportas jai davė – keliones, draugystes, pasitikėjimą savimi ir platų požiūrį į pasaulį. „Sportas – tai ne tik rezultatai. Tai patirtys, kurios lieka visam gyvenimui. Net jei netapsi čempionu, sportas tave labai daug ko išmokys“, – sako trenerė.
Vaikai žino, kad jų trenerė pati stovėjo prie starto linijos, jautė jaudulį, patyrė nesėkmes ir pergales. „Tai kuria pasitikėjimą ir motyvuoja stengtis dėl savęs, o ne tik dėl rezultato lentelės. Svarbiausia, kad vaikas patikėtų savimi ir suprastų, jog gali daugiau, nei pats galvoja“, – pabrėžia trenerė Vaida.
Renginiai ir bendruomenės skatinimas
Svarbia projekto dalimi tapo ir dviračių renginiai Alytuje. Rugpjūčio 23 d. Alytaus jaunimo parke vyko renginys „Būk fiziškai aktyvus su dviračiu“. Jo tikslas buvo supažindinti jaunuosius miesto dviratininkus su saugaus dviračio valdymo ypatumais, saugiu važiavimu bei šalmų dėvėjimo svarba. Renginio metu vaikai dalyvavo mini varžybose „pump track“ trasoje, taip pat buvo surengta loterija su gausiais prizais.
Antrasis renginys – „V. Brusoko MTB pirmenybės“, spalio 4 d., sutraukė sportininkus iš visos Lietuvos sporto mokyklų. „Džiugu, kad šis renginys kasmet auga – šiemet prie starto linijos stojo net 120 sportininkų iš visos Lietuvos. Šių varžybų tikslas – sukurti tikrą dviračių sporto šventę jauniesiems dviratininkams, skatinti meilę sportui ir suteikti motyvacijos siekti aukštesnių rezultatų“, – sako Vaida.
Ateities vizija ir trenerės motyvacija
Šiandien Vaida Pikauskaitė džiaugiasi matydama, kaip dalis jos Alytaus sporto centro ugdytinių jau žengia rimtesniu sporto keliu ir mokosi sporto gimnazijoje Panevėžyje. Tačiau, pasak trenerės, didžiausia pergalė – ne medaliai, o vaikų noras sugrįžti į treniruotes.
„Nebūtinai visi taps profesionalais. Bet jei vaikas pamils judėjimą, bus aktyvus ir jausis saugus mieste, tai jau yra labai daug“, – sako trenerė.
Pasakodama apie save Vaida prisiminė, kad po mokslų ir kitų veiklų sugrįžusi į Alytų ji neplanavo tapti trenere. „Visą gyvenimą sakiau, kad dviračių sporto trenere tikrai nebūsiu, bet, kaip sakoma, niekada nesakyk niekada. Kai sulaukiau dviračių akademijos Vilniuje įkūrėjo, alytiškio Mariaus Bernatonio skambučio, net nedvejodama sutikau ir nė karto nepasigailėjau“, – atvirai pasakoja ji.
