Socialiniai tinklai tapo kasdiene vieta, kur dalinamės asmenine informacija, bendraujame su draugais ir vykdome verslo veiklą. Tačiau kiekvienas prisijungimas prie platformos gali tapti galimybe kibernetinėms atakoms. Paskyrų vagystės, sukčiavimo bandymai ir įvairios programišių atakos kasmet auga, todėl svarbu suprasti, kokių priemonių imtis, kad apsaugotume savo duomenis.
Budrumas ir teisingi įpročiai kartu su profesionaliais kibernetinio saugumo sprendimais padeda užkirsti kelią tiek asmeninės paskyros praradimui, tiek verslo informacijos nutekėjimui. Socialinių tinklų atvirumas reiškia, kad saugumo spragos gali turėti rimtų pasekmių – nuo finansinių nuostolių iki reputacijos praradimo.
Kokios kibernetinio saugumo grėsmės tyko socialiniuose tinkluose?
Socialiniuose tinkluose programišiai dažniausiai taiko socialinės inžinerijos metodus – jie manipuliuoja vartotojo pasitikėjimu, kad gautų slaptažodžius ir kitus prisijungimo duomenis. Dažnos vagystės įvyksta dėl neatsargaus elgesio, netikrų žinomų paskyrų žinučių, fiktyvių nuorodų ar kenksmingų failų. Kibernetinių atakų tikslas gali būti asmeninė informacija, įmonės paskyros ar net prieigos prie ypatingos svarbos infrastruktūros informacinių sistemų.
Socialiniuose tinkluose itin sparčiai plinta kenkėjiškų programų, „phishing“ atakų ir DDOS priemonių naudojimas, kurių tikslas – sutrikdyti veiklą arba perimti paskyras. Tokios grėsmės gali paveikti ne tik asmeninę informaciją, bet ir įmonių paskyras, reklamos sąskaitas ar klientų duomenų saugumą. Todėl organizacijoms ir vartotojams rekomenduojama turėti aiškią kibernetinio saugumo strategiją, apimančią prevencijos priemones, reagavimą į incidentus ir nuolatinį švietimą.
Kaip sustiprinti paskyros apsaugą – specialistų patarimai
Nepaslaptis, kad paskyrų slaptažodžiai yra ta silpnoji vieta, kuri programišiams dažnai tampa paprasčiausiu įėjimo tašku. Pasak Baltneta specialistų, vienas svarbiausių žingsnių – naudoti sudėtingą slaptažodį ir dviejų veiksnių autentifikavimą, nes šis derinys gerokai sumažina paskyros perėmimo tikimybę net ir tuomet, kai slaptažodžiai nutekinami iš kitų sistemų. Verta atsisakyti pasikartojančių slaptažodžių, nes programišiai dažnai bando įsilaužti naudodami senas, kitur nutekintas kombinacijas. Šiam tikslui itin padeda slaptažodžių valdymo programėlės, kurios automatiškai generuoja stiprius slaptažodžius, juos saugiai saugo ir leidžia naudoti kiekvienai paskyrai skirtingą kodą. Tai sumažina klaidų riziką ir užtikrina, kad slaptažodžiai nebūtų lengvai atspėjami.
Taip pat svarbu periodiškai peržiūrėti paskyros prieigos kontrolės nustatymus, nes programišiai gali bandyti patekti per trečiųjų šalių aplikacijas arba per įrenginius, kuriuose palikti seni prisijungimo duomenys. Reguliariai tikrinant prijungtus įrenginius, leidimus ir aktyvias sesijas galima greitai pastebėti įtartiną veiklą ir ją sustabdyti.
Kaip NIS2 direktyva keičia požiūrį į saugumą internete?
Siekiant sustiprinti kibernetinį saugumą, Lietuvoje įsigaliojusi NIS2 direktyva (lietuviškai – tinklo ir informacinių sistemų saugumo direktyva arba TIS2) kelia naujus reikalavimus valstybinėms institucijoms ir kitoms, jautrią informaciją valdančioms organizacijoms. Ji įpareigoja užtikrinti aukštesnį informacijos saugumo lygį, stiprinti reagavimo į incidentus procesus ir sukurti platesnį saugumo politikos mechanizmą. Direktyva skatina investuoti į kibernetinio saugumo sprendimus, kurie padėtų užtikrinti ne tik socialinių tinklų, bet ir visos informacinės infrastruktūros apsaugą.
Tai svarbus žingsnis į priekį, nes skaitmeninis pasaulis nuolat plečiasi, o socialinės platformos tampa vis dažnesniu sukčiavimo taikiniu. Tinkamai įgyvendinta NIS2 strategija ir nuoseklus saugumo politikos vykdymas padeda ne tik reaguoti į incidentus, bet ir veiksmingai užkirsti kelią naujoms grėsmėms.
Verslui itin svarbus yra IT ūkio vertinimas, nes jis padeda nustatyti saugumo spragas ir įvertinti organizacijos pasirengimą kibernetinėms grėsmėms. Tokia analizė leidžia laiku pastebėti pažeidžiamumus, sustiprinti informacijos saugumą ir užtikrinti, kad įmonės sistemos būtų apsaugotos nuo galimų incidentų. Papildomos priemonės, tokios kaip VPN naudojimas, saugesnė prieiga prie vidinių įmonės išteklių ir nuolatinis darbuotojų švietimas, taip pat prisideda prie veiksmingo kibernetinio saugumo.
