VGT siūlo steigti Kapčiamiesčio poligoną ir plėsti Tauragės poligoną

Valstybės gynimo taryba (VGT) siūlo steigti Kapčiamiesčio karinį poligoną ir plėsti Tauragės karinį poligoną Jurbarko rajono savivaldybėje. Siūlymas steigti poligoną būtent Kapčiamiestyje pateiktas, nes tai teritorija – pietų Lietuvoje, besiribojanti su Lenkija ir esanti Suvalkų koridoriaus dalyje. Kariniu požiūriu ši teritorija yra tinkamiausia, siekiant reikšmingai sustiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus.

„Atliepsime savivaldybių poreikius ir bendrausime su vietos bendruomenėmis, kad aktyviai girdėtume jų nuomonę. Po komunikacijos savivaldybėse tikiuosi konstruktyviai judėti į priekį. Poligonai nėra vien karinis objektas – tai ir ekonominės investicijos. Investuodami į poligonus sukursime apie šimtą tiesioginių darbo vietų, o lygiagrečiai plėsis paslaugų sektorius ir daugės galimybių kurtis verslams“, – sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Poligonų steigimas ir plėtra yra ne tik kariuomenės stiprinimas, bet ir investicija į regionų ateitį. Tai nauja galimybė vietos bendruomenėms vystyti verslą, modernizuoti infrastruktūrą ir gyventi saugiau bei patogiau. Naujo poligono įsteigimas ir esamo poligono išplėtimas yra būtini, siekiant iki 2030 metų išvystyti Lietuvos nacionalinę diviziją. Tai ilgalaikė investicija į kiekvieno piliečio saugumą bei valstybės gynybos pajėgumus.

Jau šią savaitę Krašto apsaugos ministerija pradės intensyvias diskusijas ir konsultacijas su vietos savivalda, artimiausiu metu organizuos viešus susitikimus su vietos gyventojais Kapčiamiestyje ir Jurbarke, kurių metu bus atsakyta į jiems rūpimus klausimus. Tik po diskusijų su savivalda ir išklausius vietos gyventojus bus prieita prie sprendimų priėmimo.

Valstybės gynimo taryba (VGT) šį klausimą svarstys pakartotinai, o galutinį sprendimą dėl Kapčiamiesčio poligono steigimo ir Tauragės poligono išplėtimo priims Seimas.

Kodėl būtent Kapčiamiesčio teritorija

Suvalkų koridorius yra nacionaliniam saugumui kritiškai svarbi teritorija, jungianti Baltijos valstybes su NATO sąjungininkais.

„Poligonų klausimas šiandien yra gyvybiškai svarbus Lietuvai, ypač Suvalkų koridoriuje – strateginėje teritorijoje, kurią visada akcentuojame kaip reikalaujančią ypatingo dėmesio. Būtent šiame regione vykdomos pratybos leistų efektyviausiai stiprinti gynybos pajėgumus ir užtikrinti greitą karinį pastiprinimą NATO sąjungininkų pajėgomis. Kapčiamiesčio poligonas įsikurtų prie sienos su Baltarusija, kuri yra pagrindinė rusijos sąjungininkė, o geografinė padėtis prie Lenkijos sienos ateityje atvertų galimybes bendradarbiauti su kaimyninės šalies kariuomene“, – teigia ministras R. Kaunas.

Tauragės poligono paskirtis nesikeis

Tauragės poligono ribos Tauragės rajone išliktų nepakitusios. Poligonas būtų plečiamas Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje.

Tauragės poligono paskirtis nesikeis – tai įtvirtinta įstatymu. Tauragės poligone ir toliau vyks tik Lietuvos kariuomenės karinės technikos manevravimo ir taktinio judėjimo pratybos. Karinė technika ir ginklai šiame poligone bus naudojami tik su imitacinėmis priemonėmis.

Karinė veikla poligonuose

Kapčiamiesčio kariniame poligone vyktų Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų karių pratybos ir kariniai mokymai. Vienu metu galėtų treniruotis 3500–4000 karių. Didesnio masto pratybos šiame poligone vyktų apie 5 kartus per metus ir truktų iki 10 dienų.

Mažesnės apimties pratybos vyktų nuolat. Planuojamo poligono teritorija būtų padalinta į dvi funkcines zonas. Maždaug du trečdaliai teritorijos būtų skirti manevravimui ir taktinio judėjimo pratyboms – šioje dalyje nebūtų šaudyklų ir nevyktų kovinis šaudymas. Kovinio šaudymo zona būtų koncentruota vakarinėje poligono dalyje prie Lenkijos sienos.

Tauragės kariniame poligone vienu metu galėtų treniruotis keli šimtai Lietuvos ir NATO sąjungininkų karių. Karinė technika ir ginklai Tauragės poligone bus naudojami tik su imitacinėmis priemonėmis. Šaudyklų poligono teritorijoje nebus, o kovinis šaudymas nevyks.

Gyventojų lankymasis karinio poligono teritorijoje yra leidžiamas, kai nevyksta pratybos. Tuomet gyventojai gali lankytis, grybauti, uogauti poligono teritorijoje.

Medžioklė kariniuose poligonuose nėra uždrausta. Medžioklė vyksta poligono karinio viršininko nustatytu grafiku, kai nevyksta pratybos ar mokymai.

Nauda savivaldybėms ir gyventojams

Vyriausybės planuose – maksimali pagalba savivaldybėms, kuriose bus steigiami arba plečiami poligonai. Poligonų steigimas ir plėtra reiškia ne tik stipresnę kariuomenę, bet ir ekonominę bei socialinę naudą vietos bendruomenėms. Savivaldybėms su poligonais kasmet bus skiriama tiesioginė dalis gynybos biudžeto proporcingai pagal karinių teritorijų dydį. Savivaldybėms su poligonais socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai planuojama skirti 0,3–0,5 procento nuo tais metais skirto BVP procento gynybai.

Be to, vietinės reikšmės kelių remonto darbams, užtikrinant susisiekimą su karinio poligono teritorijomis, bus skiriama dalis iš KAM biudžete numatytų iki 5 milijonų eurų per metus.

Tikėtina, kad steigiant poligoną Kapčiamiestyje aptarnavimui reikėtų įvairios kvalifikacijos darbuotojų – nuo aplinkosaugos ir saugos specialistų iki ūkio, priežiūros ir pagalbinių darbų specialistų. Be tiesioginių darbo vietų, reiktų ir paslaugų iš civilinio privataus sektoriaus – maitinimo, apgyvendinimo, transporto, techninės priežiūros ir kitų paslaugų teikėjų.

Būtų tvarkomi ne tik vidinio poligono kelių tinklai, bet ir privažiuojamieji keliai. Lėšos būtų skiriamos infrastruktūrai, kuri tarnautų tiek civilinėms, tiek karinėms reikmėms: keliams, vandentiekiams, elektros tinklams, apšvietimui.

Tose savivaldybėse taip pat numatomas sveikatos priežiūros sektoriaus stiprinimas, investicijų pritraukimas.

Socialinės investicijos ir bendruomenės stiprinimas

Be tiesioginių infrastruktūros investicijų, savivaldybės su poligonais gaus išplėstą paramą civilinės gynybos srityje. Iki 2030 metų savivaldybėms su poligonais kasmet planuojama skirti po 25 milijonus eurų Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos priemonėms savivaldybėse įgyvendinti, įskaitant kritinės svarbos infrastruktūros objektų apsaugą. Savivaldybių mobilizacijos pareigūnų funkcijoms ir pasirengimui stiprinti bus skiriama iki 5 milijonų eurų.

Gyventojai turės galimybę dalyvauti pilietinio pasipriešinimo mokymuose, kuriems kasmet planuojama skirti ne mažiau kaip 150 tūkstančių eurų. Mokyklose bus plečiami jaunųjų šaulių būreliai ir didinamas mokinių klasių skaičius, kurioms privalomas Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas. Šiai iniciatyvai kasmet būtų skiriama ne mažiau kaip 1,3 milijono eurų.

Savivaldybėse su poligonais bus steigiami visuotinės gynybos centrai, kur visoms visuomenės grupėms bus suteikiamos pilietiniam pasipriešinimui reikalingos žinios ir įgūdžiai. Bus stiprinama savivaldybių kibernetinė sauga ir atsparumas.

Aplinkos apsauga ir bendruomenių įtraukimas

Nacionalinis saugumas ir aplinkosauga nėra priešpriešos – abu tikslai svarbūs darniai valstybės ateičiai. Lietuvos kariuomenė nuolat stebi poligonų teritorijose esančių saugomų teritorijų būklę ir siekia užtikrinti kuo mažesnį neigiamą poveikį aplinkai. Moderniose kariuomenėse taikomi griežti aplinkosaugos reikalavimai ir NATO standartai. Jei būtų padaryta žala saugomoms teritorijoms, būtų įsteigiamos lygiavertės saugomos teritorijos kitose vietose.

Išplėtus Tauragės poligoną, Lietuvos kariuomenė įsipareigoja sutvarkyti pesticidais užterštą plotą Jurbarko rajone. Kapčiamiesčio poligone nebūtų vykdomi plyno miško kirtimai, iškertama minimaliai – tik tiek, kiek reiktų užtikrinti šaudyklų įrengimui ir karinės technikos pravažumui.

Dialogas su bendruomenėmis – prioritetas

Steigiant Kapčiamiesčio poligoną ir išplečiant Tauragės poligoną tikimasi piliečių supratimo ir pasitikėjimo valstybe. Su savivalda ir vietos bendruomenėmis bus kalbamasi prieš priimant bet kokius sprendimus. KAM artimiausiu metu gyventojus pakvies į susitikimus Kapčiamiestyje ir Jurbarke.

Atsakymus į visus rūpimus klausimus rasite čia: www.kam.lt/duk/taurages-poligonas irwww.kam.lt/duk/kapciamiescio-poligonas