Plačiai Alytuje nuskambėjusi istorija, kuomet mokinys apkaltino Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos dorinio ugdymo (etikos) mokytoją nederamu ir galimai smurtiniu elgesiu – vis dar netyla. Mokykloje specialiai sudaryta komisija jau atliko vidinį tyrimą dėl pedagogės elgesio, tačiau į AlytusPlius.lt redakciją besikreipę mokiniai teigia, kad jis vyko vangiai ir baigėsi „niekuo“. Mokykloje užfiksuotas įvykis yra patekęs ir į prokuratūros bei vaiko teisių gynėjų akiratį.
„Mes esame Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos mokiniai ir ieškome teisingumo. Etikos mokytoja dažnai elgiasi netinkamai – neva juokais mus liečia, merginoms plekšnoja per užpakalius, juokais smaugia <…> vaidina, kad yra sava, draugiška, bet iš tiesų mums tai nepatinka“, – tokį laišką prieš kelias dienas gavo AlytusPlius.lt redakcija.
Mokiniai tvirtino, kad kreipėsi visur, kur tik įmanoma, tačiau niekas nepasiūlė jokio sprendimo. Jie taip pat abejoja mokykloje atlikto vidinio tyrimo skaidrumu. Be visa ko, moksleiviai redakcijai persiuntė ir vaizo įrašus, kuriuose, mokinių nuomone, užfiksuotas nederamas mokytojos elgesys. Įrašuose matomas ne vienas skirtingas atvejis.
Gimnazijos vadovas išvadų neatskleidė
Paklaustas, kokios gi yra tyrimo išvados, Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos direktorius Virginijus Skroblas jų neatskleidė.
„Darbo kodeksas numato, kad drausminės nuobaudos yra vidinio administravimo dokumentai darbo drausmei palaikyti. Tai nėra informacija, kuri turi būti viešinama ar teikiama trečiosioms šalims“, – tokį motyvą pateikė mokyklos vadovas.
AlytusPlius.lt šaltinių žiniomis, mokytoja po nušalinimo jau sugrįžusi ir tebedirba mokykloje.
Mokyklos vadovas tvirtino, kad mokyklos bendruomenėje kilus konfliktui, pirmiausia buvo atliktas nuodugnus situacijos vertinimas ir imtasi visų būtinų veiksmų, kad būtų užtikrintas mokinių saugumas, gerovė ir teisingas proceso valdymas.
„Esame įsipareigoję laikytis skaidrumo, dialogo ir teisės aktų. Nė vienoje sudėtingoje situacijoje neieškome „vienos pusės“ – nei mokytojo, nei mokinių. Mūsų pareiga yra išklausyti visus dalyvius, įvertinti faktus, siekti konstruktyvaus sprendimo ir užtikrinti, kad tokios situacijos nepasikartotų.
Šiuo metu imamės veiksmų, kurie padeda stiprinti pasitikėjimą ir gerą emocinį klimatą: kalbamės su mokiniais, jų tėvais ir mokytojais, teikiame reikalingą švietimo pagalbą, peržiūrime vidines procedūras, kad sustiprintume prevenciją ir aiškumą“,– pasakojo V. Skroblas.
Jis teigė, kad mokykla yra visų bendruomenės narių erdvė, todėl direktoriaus pareiga – būti už kiekvieną: už mokinį, už mokytoją ir už sąžiningą sprendimų priėmimą.
„Situaciją vertiname rimtai ir dirbame taip, kad kiekvienas mokyklos narys jaustųsi saugus, išgirstas ir gerbiamas“, – teigė mokyklos vadovas.
Savivaldybė informaciją perdavė policijai ir vaiko teisių apsaugos tarnybai
Kuomet gimnazijoje įvyko incidentas su etikos mokytoja, mokinys buvo kreipęsis ne tik į mokyklos vadovą, bet ir į Alytaus miesto savivaldybės vicemerę Kristina Daugelevičienę. Ji teigė, kad vidinį tyrimą atliko pati ugdymo įstaiga, sudariusi tyrimo komisiją, kurios sudėtyje savivaldybės atstovų nebuvo, todėl ir informaciją apie išvadas turėtų pateikti būtent gimnazijos vadovai.
„Savo ruožtu savivaldybė informavo vaiko teisių apsaugos tarnybą ir policiją bei, įvertinus gautą informaciją, pateikė rekomendacijas švietimo įstaigai, kokių veiksmų turėtų imtis pati ugdymo įstaiga tokiose situacijose“, – komentavo K. Daugelevičienė.
Nutarimas nepradėti ikiteisminio tyrimo – apskųstas
Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Agnė Pociūtė informavo, jog Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Alytaus miesto ir rajono policijos komisariate dėl mokytojos veiksmų buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Visgi Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba tokį nutarimą apskundė.
„Patvirtiname, kad Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba yra pateikusi skundą, kuris šiuo metu yra nagrinėjamas. Išnagrinėjus pateiktą skundą bus priimtas sprendimas panaikinti / nepanaikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą“, – komentavo prokuratūros atstovė.
Vaiko teisių gynėjai nustatė galimus pažeidimus
Savo komentarą dėl atvejo gimnazijoje pateikė ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Renata Kruk.
„Vaiko teisė į ugdymą yra neatsiejama nuo visapusiškai saugios ir harmoningos aplinkos ugdymo įstaigoje bei profesionalių, empatiškų ir rūpestingų žmonių, su kuriais vaikas praleidžia didžiąją dalį savo dienos tiek darželyje, tiek mokykloje.
Svarbu pastebėti, kad pranešimai apie netinkamą ugdymo įstaigų darbuotojų elgesį su vaikais nėra itin dažni, tačiau jų gauname vis dažniau. Vaiko teisių gynėjai yra visuomet pasirengę padėti ir reaguoja į kiekvieną pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą“, – sakė R. Kruk.
Pasak jos, įprastai vaiko teisių gynėjai, sužinoję apie galimai pažeistas vaiko teises ugdymo įstaigoje, pavyzdžiui – galimą mokytojo smurtą prieš vaiką – vyksta į šeimą ir visada individualiai bendrauja su kiekvienu jos nariu, išklauso vaiko nuomonę, jeigu pagal amžių ir sveikatos būklę jis gali ją išsakyti, vertina situaciją, ir jeigu reikalinga, inicijuoja šeimai pagalbą. Taip pat tokiais atvejais yra kreipiamasi į policiją, ugdymo įstaigą bei savivaldybės švietimo skyriaus atstovus, kad susidariusi situacija būtų kuo skubiau nagrinėjama ir sprendžiama.
„Apie jūsų minimus atvejus vaiko teisių gynėjai sužinojo iš Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus ir LR kontrolieriaus įstaigos. Informacija buvo pasidalinta ir su policijos pareigūnais.
Vaiko teisių gynėjai, išsiaiškinę įvykių aplinkybes ir įvertinę vaikų situacijas, nustatė galimus vaikų teisių pažeidimus, tad vaikams ir šeimoms pasiūlyta pagalba.
Primename, kad prireikus pagalbos, vaikui ir šeimai ją teikia socialiniai partneriai. Tačiau vaiko teisių gynėjai lieka įsitraukę į procesą, o esant poreikiui, gali inicijuoti papildomas paslaugas.
Galime patvirtinti, kad vaiko teisių gynėjai teisėsaugos atstovų paprašė dar kartą grįžti prie tyrimo ir papildomai išsiaiškinti aplinkybes. Tad šiuos klausimus toliau aiškinasi teisėsauga“, – kalbėjo Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Renata Kruk.
Pasak jos, vaiko teisių gynėjai nuolat primena tėvams bei kitiems suaugusiesiems, jog siekiant apsaugoti vaikus, labai svarbu aktyviai dalyvauti vaikų gyvenime ir kurti abipusiu pasitikėjimu paremtą ryšį, kuris skatintų vaikus kalbėtis, išsakyti savo sunkumus, papasakoti apie nerimą keliančias situacijas ir pan. Tėvams svarbu atkreipti dėmesį ne tik į vaiko kasdienius mokymosi pasiekimus, bet ir pastebėti jo nuotaikos ir elgesio pasikeitimus, kurie gali įspėti, jog vaikas patiria tam tikrus iššūkius už namų ribų, tad jam yra reikalinga suaugusiųjų pagalba.
„Smurto prieš vaikus atvejai reikalauja visapusiško operatyvumo – kuo anksčiau svarbi informacija yra perduodama specialistams, tuo greičiau į pagalbos prašymą galima sureaguoti ir vaiką apsaugoti, jam padėti. Tad pastebėjus bent menkiausią įtarimą dėl galimo bet kokios formos smurto prieš vaiką, visuomet svarbu pranešti šią informaciją vaiko teisių gynėjams ar teisėsaugos atstovams.
Kalbant apie vaiko saugumą ugdymo įstaigoje, svarbu pasakyti, kad saugią aplinką ir sklandų ugdymo procesą vaikui, visų pirma, užtikrina visa mokyklos bendruomenė. Kiekvienos ugdymo įstaigos uždavinys – apsaugoti vaikus nuo smurto, stabdyti netinkamą elgesį prieš juos.
Atsidūręs bet kokioje krizinėje situacijoje suaugęs žmogus pirmiausia turėtų nurimti pats, pasitelkti savitvardą, tik tada apgalvotai ir konstruktyviai galės pasirūpinti vaiku ir suvaldyti iššūkius.
Tad su vaikais dirbantiems žmonėms svarbu nuolat gilinti savo emocinį raštingumą, rasti tinkamus emocijų valdymo būdus“, – apie situaciją kalbėjo R. Kruk.
Ministerija: mokytojas turi bendrauti nepažeisdamas asmens orumo
Nors AlytusPlius.lt portalui laišką atsiuntę mokiniai teigė, kad kreipėsi ir į ministeriją, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovė informavo, kad toks Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos mokinių laiškas ministerijoje nėra užregistruotas.
„Mokyklos vadovai turi įvertinti mokytojos bendravimo stilių. Pedagogų etikos kodeksas nustato, kad mokytojas su mokiniais, jų tėvais ar kitais bendruomenės nariais turi bendrauti nepažeisdamas asmens orumo, kurti saugią, savivertę ir kūrybiškumą skatinančią atmosferą, nepiktnaudžiauti savo padėtimi. Už Pedagogų etikos pažeidimus yra numatyta ir atsakomybė“, – komentavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Alma Vijeikytė.
