2025 m. balandžio–lapkričio mėn. Druskininkuose įgyvendintas svarbus socialinis ir kultūrinis projektas „kOKs kitOKs?“, kurį organizavo VšĮ „Pokyčių ambasada“ kartu su Alytaus miesto teatru ir Teatro stiprinimo (paramos) fondu TSF. Projektas skirtas šeimoms, auginančioms vaikus su negalia bei visai regiono bendruomenei – siekta mažinti negalios stigmatizaciją, stiprinti psichikos sveikatą, skatinti bendruomeniškumą ir kurti atviresnę, tolerantiškesnę socialinę aplinką.
Kodėl šis projektas būtinas?
Pastarųjų metų duomenys atskleidžia didėjantį pagalbos poreikį: autizmo spektro sutrikimas diagnozuojamas vis dažniau, o įvairią negalią turi maždaug vienas iš dešimties žmonių. Šeimos, auginančios vaiką su negalia, dažnai susiduria su ribotu paslaugų prieinamumu – ypač trūksta nuoseklių terapinių, psichosocialinių ir savitarpio pagalbos veiklų.
Problemas gilina ir visuomenės nuostatos. Apklausos rodo, kad vos dalis tėvų pritaria vaikų su negalia ugdymui kartu su neurotipiniais bendraamžiais. Tai rodo, kad visuomenėje vis dar gajus atskirties jausmas ir informacijos stygius.
Projektu „kOKs kitOKs?“ siekta atliepti šias problemas: stiprinti šeimų psichikos sveikatą, kurti saugią erdvę bendrumui bei dialogui ir kartu mažinti stigmas, kurios dažnai užkerta kelią visavertei vaikų su negalia integracijai.
Spektakliai, diskusijos ir edukaciniai renginiai
Projekto metu šeimos iš Druskininkų bei aplinkinių miestelių dalyvavo diskusijų spektakliuose šiuolaikiniame monospektaklyje, edukacijose vaikams ir mokytojams bei spektaklyje kūdikiams ir vaikams su negalia. Šios veiklos sukūrė ne tik kultūrinį, bet ir terapinį bei socialinį poveikį.
Projektą pradėjo diskusijų spektaklis „Bendrai ar po vieną“. Ši interaktyvi teatro forma skatino gilintis į bendruomenės santykius: kaip kuriamas ryšys, kas gali imtis iniciatyvos, kaip spręsti problemas kartu, o ne pavieniui. Žiūrovai tapo aktyviais dalyviais, analizavo situacijas, ginčijosi, ieškojo argumentų ir sprendimų.Spektaklis parodė, kad realius pokyčius galima sukurti tik tada, kai bendruomenė veikia išvien tarpusavio dialogu.
Interaktyvus spektaklis „kitOKs” kvietė žiūrovus atpažinti situacijas iš savo aplinkos: santykius tarp vaikų, pedagogų, tėvų ir specialistų, skatino žvelgti į kiekvieną vaiką – nesvarbu, kokios jo savybės ar raidos ypatumai – kaip į žmogų, turintį savo unikalių stiprybių ir „supergalių“.
Spektaklis kūdikiams ir vaikams su negalia „Didelis – mažas“ kvietė į sensorinę kelionę
pačius mažiausius ir vaikus, turinčius sensorinių iššūkių. Kūrybinė erdvė skatino tyrinėti, liesti, judėti, reaguoti – be spaudimo, taisyklių ar vertinimo. Tai buvo švelni, saugi patirtis, kurioje vaikai tapo ne stebėtojais, o aktyviais veikėjais, atrandančiais scenos meną per pojūčius.
Edukacinė programa „Tu – mano delfinas“, skirta 1–4 klasių mokiniams, jų tėvams ir mokytojams, supažindino su autizmo spektro sutrikimo įvairove. Pasitelkus piešinius, garsus, pasakojimą ir vaikų įtraukimą, aiškiai ir jautriai paaiškinta, ką patiria autistiški vaikai, su kokiais iššūkiais jie susiduria ir kodėl jiems reikia kitokio, bet ne prastesnio žvilgsnio iš aplinkos.Edukacija ugdė empatiją ir socialinį atvirumą, paneigė populiarius mitus ir padėjo suprasti, kad skirtumai – natūrali žmonių įvairovės dalis.
Lapkričio 25 d. visus druskininkiečius pakvietė spektaklis „Tylėja“ – jautri, teatrališkai lakoniška, bet emocinio turinio kupina odė šeimoms, auginančioms autistiškus vaikus. Žiūrovams atskleistos dvi istorijos perspektyvos: vaiko, turinčio Aspergerio sindromą, ir mamos, besistengiančios suprasti, išgirsti ir kasdien kovoti už savo dvynius. Spektaklis atvėrė langą į realybę, kurioje daug iššūkių, bet dar daugiau meilės, ištvermės ir žmogiškos šilumos. Jis kvietė ne teisti, o išgirsti, ne gailėtis, o suprasti. Tai buvo vienas emocingiausių projekto akcentų, stipriai palietęs daugelį žiūrovų.
Projektas, skatinantis telkimąsi ir mažinantis stigmas
„kOKs kitOKs?“ parodė, kad bendruomenė tampa stipresnė, kai kalbamasi, kai kuriamos saugios erdvės patirčių dalijimuisi, kai tėvai, pedagogai ir specialistai gali susitikti ne formaliuose kabinetuose, o kūrybinėje, nuoširdžiai įtraukiančioje aplinkoje.
Projektas jau dabar rodo, kad menas gali būti ne tik kultūrinė patirtis, bet ir terapijos, švietimo, dialogo bei pokyčio priemonė.
