Retą alytiškio vardą mokykloje buvo sunku ištarti net mokytojams: dažniau kreipdavosi pavarde

„Kad mano vardas kitoks, supratau jau mokykloje. Taisyklingai jį ne visada ištardavo net mokytojai, tai sakydavo: šiandien atsakinės tas keistu vardu“, – sako alytiškis Ingvaras Ruminas, mokykliniais metais galvojęs, kad „visų vardai kaip vardai, o mano tai…“ 

Dažniausiai jo vardas mokykloje buvo kur kas lengviau ištariama pavardė – Ruminas.

Klausimų, kaip tėvai sugalvojo tokį vardą ir ar jis lietuvis, Ingvaras yra sulaukęs ne kartą.

„Tėtis pasakojo, kad, kai jis mokėsi Panevėžyje, buvo grupės draugas Ingvaras, profesionalus sportininkas. Jis visada užstodavo silpnesnius. O tuo metu buvo laukiniai laikai. Esu girdėjęs, kaip tėtis sakydavo: atvažiuoji į Panevėžį iš provincijos ir jau laukia stotyje, kad galėtų atimti pinigus, būdavo atvejų, kad net maistą atimdavo…“ – istoriją apie žmogų, lėmusį jo vardą, pasakoja alytiškis. 

Jo nuomone, vardas žmogų įpareigoja, gal net kažkiek formuoja kaip asmenybę. Vardas „Ingvaras“ kilęs iš senosios skandinavų kalbos, skandinavų mitologijoje jis reiškia „sergėtojas, globėjas“.

Ar alytiškis pažįsta savo bendravardžių? I. Ruminas žino, kad Vilniuje yra Ingvaras, futbolo fanas. Na, o iš žinomų žmonių – tai IKEA savininkas buvo Ingvaras Kampradas, kuris 1943 m. įkūrė įmonę Švedijoje. 

I. Ruminas, Kauno technologijos universitete įgijęs bakalauro ir magistro diplomus, po studijų grįžo į Alytų. „Didžiausia mano aistra – kalnai. Jei tik yra galimybė, stengiuosi žiemą nuvykti į kalnus paslidinėti. Taip pat patinka krepšinis, futbolas“, – apie laisvalaikio pomėgius sako Ingvaras. 

Kiekvienas vardas – tarsi mažas pasaulis. Publikacijų ciklas „Po vardu – alytiškis“ kviečia pažinti mūsų miesto gyventojus, kurių vardai – reti ir kupini istorijų, prasmės bei asmeniškumo.