Karinio poligono statyboms Dzūkijoje prieštaraujantys gyventojai parengė peticiją, valdžia tvirtina – sprendimai nepriimti

Lazdijų rajono gyventojai vis garsiau kalba apie Kapčiamesčio girioje planuojamą statyti karinį poligoną. Tiesa, tokio objekto atsiradimo galimybė priimtina ne visiems. Viešojoje erdvėje jau sukurta peticija, kurią raginama pasirašyti nepritariančius poligono statyboms. Tiesa, valdžios atstovai tvirtina, kad jokie sprendimai šiuo atveju dar nėra patvirtinti.

Kapčiamiesčio gyventojų iniciatyvinės grupės sukurtą peticiją jau pasirašė 1348 žmonės.

Joje teigiama, kad Kapčiamiesčio giria yra viena iš didžiausių Lietuvos girių, turinti didžiulę gamtinę, rekreacinę ir ekonominę vertę Lietuvos žmonėms. Pasak gyventojų, daugelis čia esančių teritorijų – saugomos, čia nevykdoma jokia žmonių veikla.

„Unikalūs dzūkiški kaimeliai, išsibarstę tarp miškų, ežerų, sutūpę Nemuno ir Baltosios Ančios pakrantėse saugo istorinį ir kultūrinį šalies paveldą. Daugybė žmonių renkasi šį kraštą poilsiui, žygiams baidarėmis, grybavimui dėl jo nepakartojamos gamtos ir puikių rekreacinių sąlygų“, – rašoma peticijoje.

Gyventojai mano, jog masinis miško kirtimas poligono įrengimo reikmėms padarytų neatitaisomą žalą gamtai. 

Peticijoje taip pat teigiama, kad vietiniai gyventojai baiminasi būti iškelti iš savo namų.

„Jokia kompensacija negalėtų kompensuoti tos moralinės žalos. Mes suprantame Lietuvos gynybos stiprinimo svarbą, bet nuogąstaujame, kad nepakankama komunikacija ir viešumo trūkumas gali sąlygoti priimti nebūtinai pačius geriausius sprendimus“, – sako vietiniai žmonės.

Peticijoje reikalaujama nedelsiant sustabdyti planus dėl poligono įrengimo Lazdijų rajono Kapčiamiesčio apylinkėse; atlikti išsamią strateginę poveikio aplinkai vertinimo (SPAV) procedūrą, laikantis ES ir LR teisės aktų reikalavimų; ieškoti kitų galimų sprendimų, kurie nesukeltų tokios didelės ekologinės ir socialinės žalos; aiškiai komunikuoti su vietiniais gyventojais tiesiogiai apie rengiamus planus ir sprendimus.

Tačiau Krašto apsaugos ministerijos atstovai tikina, jog galutiniai sprendimai šiuo klausimu dar nepriimti.

„Informuojame, kad Krašto apsaugos ministerija (KAM) yra atlikusi vertinimą dėl teritorijų tinkamumo poligono steigimui, tačiau jokie sprendimai nėra priimti. Siūlymus dėl naujų poligonų steigimo iniciatyvų pateiks naujoji Krašto apsaugos ministerijos vadovybė. Planuojama, kad siūlymai bus pateikti svarstyti Valstybės gynimo tarybai artimiausiu metu.

Turint konkrečius teritorijų pasiūlymus bus pradėtos diskusijos ir konsultacijos su vietos savivalda ir bendruomenėmis. Tik po diskusijų su savivalda ir išklausius vietos gyventojus bus priimti galutiniai sprendimai“, – komentavo KAM Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento Visuomenės informavimo skyrius.

Kadangi gyventojai peticijoje akcentuoja ir žalą gamtai, šiuo klausimu pasisakė ir Aplinkos ministerijos atstovai.

Jie teigė suprantantys vietos gyventojų susirūpinimą dėl galimų planų steigti karinį poligoną, tačiau informavo, jog kol kas negali patvirtinti informacijos apie jau priimtus sprendimus dėl konkrečių vietovių pasirinkimo – tai daro Krašto apsaugos ministerija. 

„Norime atkreipti dėmesį, kad kariniai poligonai įsteigiami tik specialiais įstatymais, kuriuos rengia Krašto apsaugos ministerija. Įstatyme aiškiai apibrėžiamos poligonų ribos, naudojimo sąlygos ir numatomi aplinkosaugos reikalavimai. Be to, Aplinkos ministerijos institucijos yra įpareigotos nuolat stebėti gamtos būklės pokyčius kariniuose poligonuose ir, kilus poreikiui, imtis priemonių apsaugoti arba atkurti lygiavertes gamtines teritorijas kitose vietose, jeigu joms kyla pavojus būti prarastoms. Kol kas tokio įstatymo projekto dėl naujo karinio poligono steigimo Aplinkos ministerija nėra gavusi“, – pažymėjo Aplinkos ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus patarėja Aistė Semėnė.

Ji pabrėžė, kad veikla poligonuose ne visuomet reiškia žalą aplinkai. Kai kurios pratybų formos netgi padeda išsaugoti biologinę įvairovę. 

„Pavyzdžiui, Rūdninkų poligone gamtininkai pastebi, kad ši veikla skatina atsinaujinti viržynus ir kitas buveines, kuriose gyvena retos rūšys, tokios kaip šilagėlės. Kai kuriuose poligonuose netgi leidžiamos reguliuojamos medžioklės, kita veikla. 

Šiandienos geopolitinėje situacijoje karinio pasirengimo infrastruktūra yra gyvybiškai svarbi mūsų šalies saugumui. Todėl siekiame rasti subalansuotą pusiausvyrą tarp nacionalinio saugumo poreikių ir gamtos apsaugos, nes šie abu tikslai yra svarbūs šalies ateičiai“, – tvirtino Aplinkos ministerijos atstovė.

Tuo tarpu kalbintas Kapčiamesčio seniūnas Virginijus Golikas taipogi tikino, kad jis oficialių žinių apie poligono statybas neturi, jokios informacijos ar raštų apie tai nėra gavęs. Paklausus, kokia jo paties nuomonė apie tokį objektą Lazdijų rajone – nuo komentarų susilaikė.

Lazdijų rajono savivaldybė savo pozicijos šiuo klausimu nepateikė.