Alytaus rajono savivaldybės viešoji biblioteka šventė 100 metų jubiliejų

Alytaus rajono savivaldybės viešoji biblioteka paminėjo garbingą 100 metų sukaktį. Ši ypatinga proga subūrė bibliotekos darbuotojus, partnerius, svečius ir visus, kurie prisideda prie kultūros sklaidos rajone.

Šventiniame renginyje dalyvavo Alytaus rajono savivaldybės merė Rasa Vitkauskienė, vicemeras Aurimas Truncė, administracijos direktorius Vytas Arbačiauskas, Seimo narys Kęstutis Mažeika, savivaldybės tarybos nariai ir kiti garbūs svečiai.

„Lygiai prieš 100 metų – lapkričio 5-ąją – mūsų bibliotekoje buvo užregistruotas pirmasis skaitytojas. Nuo to laiko daug kas pasikeitė neatpažįstamai: miestai, buitis, technologijos, gyvenimo ritmas, net skaitymo įpročiai. Kas prieš šimtą metų būtų patikėjęs, kad vieną dieną atsakymų ieškosime ne knygose, o skubėsime paklausti… dirbtinio intelekto. Todėl šiandien bibliotekos vaidmuo – svarbus kaip niekada. Suburti, įkvėpti ir padėti atrasti tą tikrą skaitymo džiaugsmą, kurio neblaškytų pranešimai telefone. O kartu – mokyti nepasiklysti didžiuliame informacijos ir netiesos sraute. Bibliotekos šimtmetis – tai visos Alytaus rajono bendruomenės šventė. Sveikinu Jus visus šio ypatingo jubiliejaus proga ir nuoširdžiai linkiu, kad biblioteka visada būtų ta vieta, į kurią norisi sugrįžti“, – jubiliejiniame renginyje kalbėjo rajono merė R. Vitkauskienė.

Padėkos ir sveikinimai darbuotojams 

Šventės metu buvo įteiktos padėkos darbuotojams už jų profesionalumą, kūrybiškumą ir indėlį stiprinant bibliotekos bendruomenę.

Merė Rasa Vitkauskienė įteikė padėkas 12-ai darbuotojų:

• Verebiejų filialo vyresniajai bibliotekininkei Irmai Žvinakienei,
• Punios filialo vyresniajai bibliotekininkei Irenai Kaškonienei,
• Užubalių filialo vyresniajai bibliotekininkei Rimai Abečiūnei
• Butrimonių filialo vyresniajai bibliotekininkei Astai Daironienei,
• Daugų filialo vyresniajai bibliotekininkei Valei Remeikienei,
• Makniūnų filialo vyresniajai bibliotekininkei Berūtai Sadauskienei,
• Užupių filialo vyresniajai bibliotekininkei Irutei Pačiauskienei,
• Skaitytojų aptarnavimo-informacijos skyriaus vyresniosims bibliotekininkėms Laimutei Ramaškevičienei ir Linai Vasiliauskaitei,
• Bibliotekininkystės ir fondų organizavimo skyriaus vedėjai, vykdančiai bibliotekos direktoriaus pareigas, Jūratei Šalaševičienei,
• Kančėnų filialo vyresniajai bibliotekininkei Ritai Mikuckienei,
• Bibliotekininkystės ir fondų organizavimo skyriaus vyresniajai bibliotekininkei fondų komplektavimui Reginai Kunigonienei.

Bibliotekos darbuotojams sveikinimą jubiliejaus proga atsiuntė Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, linkėjęs visokeriopos sėkmės ir veržlumo auginant bei dvasiškai turtinant Lietuvą. Susirinkusius pasveikino Kultūros ministerijos Atminties institucijų politikos grupės patarėja Gražina Lamanauskienė, Europos Parlamento nario Aurelijaus Verygos patarėja Aušra Daugėlienė, Viešųjų bibliotekų asociacijos pirmininkės pavaduotoja Nomeda Domeikienė, buvusi bibliotekos darbuotoja, Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Lietuvos Respublikos Seimo narės Jūratės Zailskienės patarėja Sandra Sejavičienė, Vilniaus Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktorė Emilija Banionytė, Alytaus Jurgio Kunčino bibliotekos direktorė Vida Grišmanauskienė, Alytaus rajono Vietos veiklos grupės pirmininkas Virgilijus Pranskevičius.

Šventės proga muzikinius pasirodymus dovanojo atlikėja Vakarė Jarmalavičiūtė ir šokių studija „Aušrinė“.

Bibliotekos istorija

Bibliotekos istorija prasidėjo 1925 m., kai Alytuje buvo įsteigtas Centrinio knygyno skyrius. kuriam vadovavo vedėjas Petras Aravičius. Lapkričio 5 d. oficialiai užregistruotas pirmasis skaitytojas – Alytaus apskrities žemės tvarkytojas Alvydas Galvydis. Jau pirmaisiais veiklos metais buvo užregistruota apie 200 skaitytojų.

XX a. ketvirtajame dešimtmetyje, vadovaujant Julijai Žilinskienei, biblioteka sparčiai plėtėsi – apskrityje veikė dešimtys skaityklų ir kilnojamųjų bibliotekėlių. Po Antrojo pasaulinio karo biblioteka tapo rajonine, sparčiai augo dokumentų fondai, didėjo skaitytojų skaičius, kūrėsi filialai. 8-ajame dešimtmetyje įvykusi bibliotekų centralizacija sujungė daugiau kaip 40 kaimo filialų, o Centrinė biblioteka persikėlė į naujas, tuo metu modernesnes patalpas.

Atkūrus nepriklausomybę, biblioteka sparčiai žengė modernizacijos keliu: atnaujinta infrastruktūra, įdiegtos šiuolaikinės technologijos. Biblioteka viena pirmųjų Lietuvoje dalyvavo projekte „Bibliotekos pažangai“, kuris sudarė sąlygas teikti nemokamo interneto paslaugas, įrengti naujas skaityklas ir viešos interneto prieigos taškus. Vėliau pradėtos diegti virtualios realybės technologijos ir 3D kūrybos priemonės. Taip pat biblioteka buvo viena pirmųjų regiono įstaigų, įsigijusių knygomatą.

Per pastaruosius tris dešimtmečius įgyvendinta beveik 100 kultūrinių projektų, etnokultūros ir socialinių iniciatyvų, vykdomos įvairios edukacijos vaikams ir suaugusiesiems. Biblioteka saugo ir puoselėja dzūkiškos tarmės tradicijas, aktyviai bendradarbiauja su bendruomenėmis, skatina kūrybiškumą ir kultūrinį dalyvavimą.

Per šimtmetį bibliotekai vadovavo septyni vadovai, kiekvienas jų reikšmingai prisidėjo prie jos raidos. Šiandien bibliotekos tinklą sudaro pagrindinė biblioteka ir 33 jos filialai, o beveik 50 darbuotojų kuria gyvą ir šiuolaikišką bendruomenės kultūros centrą, skatinantį skaitymą, įtrauktį ir bendradarbiavimą. Biblioteka siekia būti ne tik knygų namais, bet ir atvira erdve, kur susitinka tradicijos ir inovacijos.