Lietuvių literatūra – tai ne tik mokykliniai autoriai, kurių tekstus turėjome įsiminti tarsi formulę, kad pereitume egzaminų slenkstį. Lietuvių autoriai yra gerokai daugiau, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Veikiausiai nemaža dalis mūsų gali pripažinti ir paatvirauti, jog net ir tie kūriniai, kurie atrodė verti dėmesio, mokyklos suole buvo nuslopinti struktūruotų, pasikartojančių ir pabodusių pamokų. Visgi, galima pasidžiaugti, jog šiuolaikinė lietuvių literatūra turi visai kitokį skonį, savyje apjungiantį skirtingas spalvas, įdomius personažus ir daugelį kitų privalumų.
Savo Instagram paskyroje rytojui.lt dalinuosi apie pačius įvairiausius literatūrinius atradimus. Knygos, apie kurias pasakoju ir pats skaitymas, yra mano aistra bei labai svarbi esybės dalis, kurių dėka galiu gyventi ne vieną, o daugelį labai įvairiaspalvių gyvenimų. Tarp skaitomų atradimų sutinkamos tikros, o kartais ir šokiruojančios istorijos, kaip Deimantės Rudžinskaitės „Pasaulietė“, tiek subtilios, kasdienybės akimirkas atspindinčios refleksijos, kaip Jauniaus Petraičio „Tu kažką turi“. Žinoma, aptinkamos ir tokios, kurios nukelia į kitus pasaulius ir stipriai sudrebina. Viena jų – Karolinos Ringys „Sutemos“.
Kiekviena knyga – tarsi atskiras pokalbis apie gyvenimą, vertybes ir tai, ką dažnai slepiame nuo kitų. Dėl šios priežasties noriu pristatyti penkias šiuolaikinių lietuvių autorių knygas, kurios paliko ypatingai gerą įspūdį, o kai kurios iš jų net šokiravo bei privertė į pasaulį pažvelgti kitaip, nei žvelgiau vakar.
Deimantė Rudžinskaitė „Pasaulietė“
Kam patiks knyga? – tikrų istorijų mėgėjams, nevengiantiems aštrių frazių ir skaudžios gyvenimo realybės, susijusios su religija ir tikrojo „savęs“ paieškomis
Deimantės Rudžinskaitės „Pasaulietė“ – tai vienas ryškiausių kūrinių, atskleidžiančių gyvenimą religinės bendruomenės šešėlyje. Knygoje drąsiai atveriamas skaudus tėvų elgesys, diktuojamas noro pelnyti Jehovos liudytojų palankumą. Pasakojime persipina autorės vidinės kovos, bręstančios asmenybės virsmas ir skaudus suvokimas, jog šeimos požiūris į pasaulį neturi nieko bendro su jos pačios vertybėmis. Negana to, autorė jautriai ir atvirai nagrinėja jauno žmogaus siekį atrasti save aplinkoje, kurioje dominuoja griežti religiniai įsitikinimai, neretai neturintys racionalaus pagrindo. Tai istorija apie kovą tarp priverstinės dogmos ir asmeninės tiesos.
„Pasaulietė“ tampa daugiau nei autobiografiniu pasakojimu – tai savotiškas visuomeninis manifestas, garsiai prabilęs apie religinio fanatizmo žalą. Kartu tai ir liudijimas apie žmogaus tvirtumą: jautrią sielą, kuri, nepaisydama spaudimo ir suvaržymų, išdrįsta priešintis ir atkakliai ginti savo teisę gyventi taip, kaip nori.
Jaunius Petraitis „Tu kažką turi“
Kam patiks knyga? – gyvenimo sūkuryje įtrauktiems žmonėms, kuriems derėtų įsitikinti, kad daugelis mūsų patiria įvairiausias problemas, kurios, deja, kartais yra pribloškiamai sudėtingos. Nepaisant to, visada verta atsiminti, jog gyvenimas yra nuostabus!
Gilus, vidines refleksijas skatinantis knygos turinys, priverčiantis ne tik apmąstyti pamatines vertybes, tačiau taip pat ir parodantis, kad visi mes (ar bent daugelis mūsų) paragaujame to paties patiekalo, kuris vadinasi – gyvenimu. Iš pirmo žvilgsnio knygos turinys yra nesudėtingas bei neprašmatnus – siužetas gana įprastas bei kasdieniškas. Visgi, kiekviename lape ir personažuose slypi dalis mūsų įgimto ir patirtinio/įgyto kapitalo, kuris parodo ne tik gerąsias savybes, bet atskleidžia ir tamsą, glūdinčią daugelyje mūsų.
Jauniaus „Tu kažką turi“ reikalauja skaitytojo dėmesio, susitelkimo ir tam tikros drąsos. Kodėl? Nes šiame kūrinyje daugelis atpažins save. Deja, ne tik maloniuose, bet ir nepatogiuose ar skaudžiuose momentuose, kuriuos dažnai norėtume ištrinti iš atminties.
Išskirtina, kad knyga skirta intelektualiai auditorijai – nemažai įvairių įvykių bei faktų, kurių nežinant istorija gali įgyti visiškai kitokį atspalvį. Tačiau tai nėra blogai, kadangi visi skaitiniai, skatinantys domėjimąsi gerina skaitytojo budrumą ir padeda tobulėti.
Ir pabaigai – ovacijos gerbiamam Jauniui už 204 knygos puslapį, kuris yra nuostabus!
Karolina Ringys „Sutemos“
Kam patiks knyga? – paslaptis, mistiką ir aistringas istorijas mėgstantiems skaitytojams, kurie nori pabėgti nuo kasdienybės ir pasinerti į užburiantį fantazijos pasaulį
Mano meilė Karolinai prasidėjo dar nuo „Ribinio laiko“ – mistiškumu apipintos istorijos, kur svarbų vaidmenį atlieka Labanoro giria. Tačiau ši meilė dar labiau sustiprėjo, kai į dienos šviesą išvydo „Sutemos“. Skaičiau rankraštį, kuris tarsi nubloškė mane į kitą pasaulį, kur ištirpo laikas, o kasdienybė tapo visiškai nebesvarbi.
Išsamiai nagrinėti knygos specifikos ir detalių nenoriu – vienintelė priežastis labai paprasta: vengiu sugadinti malonum1 tiems, kurie dar neatrado šio šedevro. Tačiau tiems, kurie nori pažvelgti į istoriją lyg pro rakto skylutę, galiu pasakyti – magijos čia netrūksta. Knygoje apstu mistikos, erotikos ir paslapties. Prisipažinsiu, kad tam tikrose vietose veidelis nenoromis nusispalvindavo raudoniu – ir tai tik dar labiau parodo, kaip rašytoja moka perteikti aistrą ir geidulį be jokių dirbtinių saldiklių.
Istorijoje žavi ir pačios Karolinos vidinė sąmonė – jos monologai, išgyvenimai, apmąstymai ir vertybės. Baigtis suteikia daug peno apmąstymams ir primena, kad pasaulis, kuriame gyvename, suskaidytas į daugybę mažų dalių, apie kurias retai susimąstome.
Taigi, pirmoji knyga žavėjo, antroji – nustebino dar labiau, o jei trečioji dalis kada nors išvys dienos šviesą, esu tikra – patiks dar labiau!
Tomas Mylista „Blogos manieros“
Kam patiks knyga? – stiprų humorą suprantantiems, istorine perspektyva besidomintiems žmonėms, kuriems rūpi asmeninis tapatumas bei vertybių puoselėjimas net ir pačiomis sudėtingiausiomis akimirkomis
Tomo knyga „Blogos manieros“ – daugiasluoksnis ir beribis pasakojimas apie žmogiškąjį atkaklumą, tiesos paieškas bei gebėjimą nutylėti net tada, kai nematomos replės gniaužo širdį, o likimas blaško visomis vėjo kryptimis.
Knygos turinys vertas apvalaus 10-uko, kuris absoliučiai pavergia ne tik itin nuosekliu siužetu, kuris suskilęs į daugelį trumpų, visgi, labai svarbių bei vertingų vagų, tačiau taip pat ir ryškiais personažais. Istorijoje rieškučiomis galima semtis autentiškos draugystės tikrumo, tačiau užsimerkti verčia meilės iš gryniausios pareigos scenos. Atskirą dėmesį norėtųsi skirti „metalurgijos pramonei“, kuri daugelį vyresnių nei 35 metų žmonių nuneš į „laukinius“ 90‘uosius (manau, kad jau suprantate apie ką kalbama).
„Blogos manieros“ – knyga tiems, kurie mėgsta literatūrą su įvairialypiais skoniais: ne tik švelniai saldžiais, jaudinančiai aštriais, tačiau ir kartėlio prieskonį paliekančiais, bet visada tikrais.
Ema Rotvel „Kur baigiasi sapnai“
Kam patiks knyga? – marginalizacijos problemą gvildenantiems ir likimo nuskriaustaisiais besidomintiems, kurie žino, kad gyvenimas kartais gali būti negailestingas, visgi, savyje turintis krislelį šviesos
Emos knygoje itin plačiai analizuojamos bei aktualizuojamos, kaip jau buvo minėta, visuomenės atstumtųjų problemos. Manau, kad daugeliui, kurie kiekvieną dieną grįžta į šiltus namus, valgo skanią ir sočią vakarienę, o vėliau laisvalaikį leidžia su šeima, gali būti sunku pripažinti, jog visai čia pat, šalia mūsų gyvena tie, kuriems mums savaime suprantamos duotybės (skanus maistas, gera sveikata ir artimieji) tėra svajonė.
„Kur baigiasi sapnai“ – opus, krauju ir skausmu pulsuojantis pasakojimas, verčiantis visu kūnu pajusti tikrąjį gyvenimo tragizmą. Istorijoje apstu kartėlio ir nusivylimo, prasiskverbiančio iki kaulų. Vis dėlto, likimo sūkuryje esti ir meilė, kuri išauga trapiose betono bei artėjančios mirties jausmo persmelktose džiunglėse. Tai yra gerai, nes gyvenimas juk turi turėti net ir mažytę vilties kibirkštėlę. Pasidomėti kviečiu ir pačia rašytoja, kurios gyvenimas taipogi persmelktas asmeninių negandų ir netekčių, kurios padiktavo rašytojos inicialus.
O vietoje pabaigos norėčiau pridurti, kad visuomet svarbu tikėti bei žinoti, kad net ir po pačios tamsiausios nakties išaušta rytas.
Tikiu, kad perskaičius bent vieną ar keletą knygų atrasite ir labiau pažinsite save, suvoksite pasaulio skausmus, tačiau tapačiai galėsite džiaugtis ir kiekviena saulėta gyvenimo diena, kuri yra dovana. Rekomenduoju drąsiai priimti „Pasaulietę“, su atidumu išjausti „Tu kažką turi“, stebėtis ir (ne)tikėti tikrove skaitant „Blogas manieras“. O jei norite pasinerti į pasaulį, kur fantastika susipina su erotika ir mistika, nepamirškite Karolinos „Sutemų“. Gyvenimo skonių skirtumus ragaukite bei užjauskite ir gėriu tikėkite „Ten, kur baigiasi sapnai“.
Lijanos Radzevičienės nuotr.
