„Kai darbas „veža“, tai ir pastangos duoda vaisių“, – teigia Alytaus miesto savivaldybės Finansų ir investicijų skyriaus vedėja Neringa Rinkevičiūtė-Laurinaitienė. Daugiau kaip 25 metus viešajame sektoriuje dirbanti moteris kartu su komanda yra įgyvendinusi daugybę miestui reikšmingų Europos Sąjungos (ES) projektų, pritraukusi milijonines lėšas, leidusias Alytuje nuveikti begalę svarbių darbų, kurių naudą jaučia ir gyventojai.
„Savo darbą labai myliu, jis priverčia nuolat mokytis ir tobulėti, suspėti su tendencijomis. Vis daugiau išvykusių alytiškių sugrįžta gyventi į savo gimtąjį miestą – vadinasi, einame teisinga linkme“, – džiaugėsi N. Rinkevičiūtė-Laurinaitienė.
Neseniai ją pasiekė maloni žinia. Finansų ministerijos viename iš naujienų portalų inicijuotame konkurse „ESminių pokyčių talentas“ alytiškė tapo viena iš laimėtojų.
Konkursas buvo orientuotas į tuos, kurie, pasinaudoję savo idėjomis, pastangomis, pritraukė ES investicijas, atgaivino regioną, inicijavo miesto veidą keičiančius pokyčius, reikšmingus tiek bendruomenei, tiek vietos ekonomikai.
Neretai, matydami Alytuje nuveiktus darbus, net nesusimąstome, kokį kelią reikia nueiti, kad taip reikalingos lėšos pasiektų miestą. Už to stovi žmonių komanda, kuri savo tyliais, iš šalies tarsi nematomais darbais pritraukia investicijas, įgyvendina projektus, apie kuriuos vėliau garsiai kalba visas miestas.
Apie tai, kokie svarbūs projektai Alytuje gyvendinti pasitelkus ES lėšas, kiek įdirbio tai pareikalauja, apie daugiau nei 20 metų nenutrūkstamo darbo Alytaus miesto savivaldybėje – kalbamės su N. Rinkevičiūte-Laurinaitiene.
Neringa, papasakokite apie savo darbinę patirtį. Stebint jūsų veiklą Alytaus miesto savivaldybėje, regis, žinote visus atsakymus į savo srities klausimus, jaučiatės kaip žuvis vandenyje. Kaip iki to priėjote, ar apie tokį darbą ir svajojote?
Baigusi ekonomikos studijas, pora metų dirbau privačiame versle, kurį vėliau iškeičiau į darbą viešajame sektoriuje – čia skaičiuoju jau 25 metus. Alytaus miesto savivaldybėje dirbu nuo 2003 m. Darbą joje pradėjau nuo žemiausio laiptelio – Strateginio planavimo skyriaus vyriausiosios specialistės pareigų. 2004 metais savivaldybėje buvo įkurtas Investicijų skyrius, kuriam vadovauti mane pakvietė tuometinis meras. Tapusi skyriaus vadove supratau, kad viešajame sektoriuje be teisinių žinių niekaip neišsiversiu, todėl baigiau dar vienas studijas.
Keičiantis miesto vadovams, keitėsi ir administravimo sistema, todėl teko padirbėti ir Ekonomikos ir investicijų departamento direktore, ir Investicinių projektų skyriaus vedėja (tuo metu į vieną skyrių buvo sujungta dalis Statybos skyriaus ir Investicijų skyrius), o po dar vienos reorganizacijos – dabar dirbu Finansų ir investicijų skyriaus vedėja. Šis skyrius tai anksčiau buvusių trijų skyrių (Finansų, Strateginio planavimo, Investicijų) junginys.
Funkcijų daug, iššūkių planuojant ir administruojant miesto biudžetą, rengiant ir įgyvendinant strateginius planus bei investicinius projektus – begalė, tačiau turiu stiprų užnugarį – kolegas, kuriais labai didžiuojuosi. Skyriuje nėra darbuotojų kaitos, kas pastaruoju metu labai dažnas reiškinys organizacijose, ir aš tuo labai džiaugiuosi, nes surasti kompetentingus, įtraukius ir lojalius organizacijai darbuotojus vis sudėtingiau.
Besimokydama mokykloje svajojau studijuoti pedagogiką ir būti istorijos mokytoja, tačiau dabar esu laiminga, kad vis tik pasirinkau studijuoti tuo metu labai populiarią specialybę – ekonomiką ir vadybą, ir šiuo metu esu ten, kur esu. Pedagoginį darbą taip pat teko šiek tiek išbandyti – esu dirbusi dėstytoja Alytaus kolegijoje.
Esate nepralenkiama projektų rašyme. Tačiau, jei prisimintumėte savo karjeros pradžią, tuos pirmuosius projektus, kokie jie buvo? Juk tada, regis, dar stigo žinojimo, kaip ką daryti. Ar daug kas pasikeitė, patobulėjo per visus tuos metus?
Pirmieji projektai buvo parengti ir įgyvendinti dalinai finansuojnat pasirengimo stoti į ES programų lėšomis. Tuo metu Struktūrinių fondų lėšomis Lietuva dar neturėjo galimybių naudotis. 2003 – 2004 m buvo parengti ir įgyvendinti projektai „Socialinių paslaugų plėtra Alytaus mieste“ ir „VšĮ Alytaus sporto ir rekreacijos centro baseino renovacija“. Abu projektai buvo dalinai finansuoti PHARE 2003 bendradarbiavimo abipus sienos programos Baltijos jūros regione.
Pirmojo projekto dėka buvo rekonstruoti VšĮ Alytaus medicinos reabilitacijos ir sporto centrui priklausantys pastatai ir įrengtos patalpos, reikalingos slaugos paslaugoms teikti, senelių poilsiui ir laisvalaikiui, specialiam gydymui organizuoti. Antruoju – renovuotos baseino filtravimo ir dezinfekavimo sistemos. 2004-2005 m. tos pačios programos lėšomis dalinai finansuojant buvo įgyvendintas projektas „Alytaus miesto ekonominio ir socialinio potencialo vystymasis skatinant turizmo sektoriaus plėtrą“, kurio metu buvo parengta Nemuno pakrančių (dviračių ir pėsčiųjų takų, mobilios prieplaukos, privažiavimo kelio) techninė dokumentacija. Vėliau kiekvienais metais projektų skaičius vis didėjo, sferos plėtėsi, buvo įgyvendinami tų pačių projektų plėtros projektai.
Visas paraiškas su kolegomis rašėme patys besimokydami ir besikonsultuodami vieni su kitais, nes tokio mokomojo dalyko, kaip projektų rengimas ir administravimas, niekas nebuvome išklausę. Iššūkis buvo ir tai, kad paraiškas turėjome rengti anglų kalba. Reikėjo skaityti daug ES Reglamentų ir direktyvų, kas tuo metu buvo sunkiai suvokiama. Dauguma projektų galėjo būti įgyvendinami tik kartu su partneriais iš Lenkijos, todėl dar buvo svarbu suderinti ir projekto partnerių poreikius, išmokti komunikacijos bei diplomatijos.
Tačiau situacija projektų valdyme yra nuolat kintanti, kiekvienas ES programavimo laikotarpis turi skirtingus tikslus, iššūkius, reglamentavimus, todėl mokomės visą laiką. Aišku, yra bendrieji projektų valdymo principai ir taisyklės, kuriuos turi išmanyti projektų vadovai, kurie, beje, taip pat gali atestuotis – gauti savo žinių įvertinimą ir pripažinimą tarptautiniu lygiu. Skyriuje esame keli projektų vadovai, gavę PMP (Project Management Profesional) sertifikatus.
Turbūt didžiausi pokyčiai yra pačiame projektų pateikimo procese: pradžioje projektų paraiškas keliais egzemplioriais turėdavome fiziškai pasirašyti, antspauduoti ir vežti į Vilnių, o dabar visa tai daroma informacinėse sistemose. Dirbtinis intelektas taip pat įneša tam tikrų pokyčių projektų rengime ir įgyvendinime.
Matydami džiugius pasikeitimus mieste, žmonės ne visuomet numano, kas už to slypi ir kaip tie pinigai „ateina“. O juk to nematomo darbo – su kaupu. Esate įgyvendinusi daug ES fondų finansuotų projektų. Gal galite pristatyti pačius reikšmingiausius ir papasakoti, ką jie davė Dzūkijos sostinei?
Labai sunkus išskirti tokius projektus, kadangi kiekvienas projektas buvo ir yra inicijuojamas, siekiant teigiamų pokyčių miestui, jo gyventojams ir svečiams. Per visą ES investicijų laikotarpį kartu su komanda parengta ir įgyvendinta daugiau nei pusė tūkstančio įvairių projektų viešosios infrastruktūros gerinimo, viešųjų erdvių įrengimo, socialinės, švietimo, kultūros, sveikatos, sporto, verslo sąlygų gerinimo srityse.
Pati turbūt išskirčiau projektus, kurių populiarumas visuomenėje ir jų teikiama nauda vėliau davė pradžią kitiems projektams, veikloms ir verslams. Tai būtų: dviračių takų įrengimo abiejose Nemuno pakrantėse projektai (pirmasis takas ES investicjų dėka įrengtas dar 2007 m.), pėsčiųjų ir dviračių tilto per Nemuną įrengimas, sujungiant abu Alytaus miesto krantus, miesto stadiono, miesto sporto arenos statybų projektai, Dailidės ežerėlių valymo ir jų aplinkos sutvarkymo projektai, Jaunimo parko atnaujinimo projektas. Tai – viešosios erdvės ir objektai, kurie ne tik labai praplėtė miestiečių ir svečių laisvalaikio leidimo galimybes, bet kartu sudarė sąlygas kurtis verslams.
Be abejo, reikia išskirti ir labai svarbius socialinius projektus, skirtus socialiai jautrioms gyventojų grupėms: socialinio būsto įsigijimo projektai, socialinių paslaugų centro ir socialinių dirbtuvių įkūrimo projektai.
Verslo atsigavimą ir naujų verslų bei investuotojų atėjimą į miestą galime sieti su įgyvendintais visų keturių miesto Pramoninių teritorijų infrastruktūros atnaujinimo ir Pramonės parko įrengimo projektais.
Kultūros paslaugų plėtrai teigiamą pokytį davė Alytaus kultūros centro, muziejaus, teatro, sinagogos sutvarkymo projektai.
Turbūt didžiausią pokytį auditorijos prasme turėjo ir turi švietimo įstaigų atnaujinimo projektai, kadangi ES investicijos pasiekė visas Alytaus miesto švietimo įstaigas. Šios investicijos leido ne tik pagerinti pačias ugdymo patalpas, bet taip pat ir sumažinti energetikos išteklių poreikius.
Atskirai turbūt paminėčiau projektus, skirtus bendruomeniškumo skatinimui – Bendruomenės centro įkūrimas ir veiklos plėtojimas, taip pat visuomenės sveikatos gerinimui – Visuomenės sveikatos biuro įkūrimas ir veiklos plėtojimas. Su komanda parengėme ir įgyvendinome daug projektų, kurie buvo skirti Alytaus ir miestų partnerių Lenkijoje bendruomenėms.
Be abejo, poreikiai ir ambicijos su kiekvienu ES investicijų programavimo laikotarpiu tik didėja, todėl neilgai trukus, miesto gyventojai ir svečiai pamatys dar daugiau miestui reikalingų ir naudingų projektų rezultatų.
Ar kada būtumėte pagalvojusi, kad rengsite, rašysite tokio masto projektus?
Darbo pradžioje tikrai to negalvojau. Bet galbūt taip buvo dėl to, kad dėl kai kurių projektų sulaukdavome politikų, miestiečių kritikos. Dabar visi džiaugiamės dviračių takais, pėsčiųjų tiltu, Dailidžių aplinka, tačiau tuo metu, gavus finansavimą minėtiems projektams, sulaukėme ir labai daug kritikos, kad „kokie gi dviračių takai Alytuje, niekas jais nevažinės“, „kam statote tiltą į niekur“ arba „kodėl metate pinigus į balą, ten gi niekas niekada nesimaudys“. Dažnai su kolegomis gaudavome kritikos, kad esame „nupušę“, nutolę nuo realybės, siūlydami vieną ar kitą projektą, tačiau vėliau projektų rezultatai labai pasiteisindavo.
Akivaizdu, kad rašyti projektus, pritraukti investicijas gali ne kiekvienas. Jūsų nuomone, kas lemia projekto sėkmę?
Kalbant bendrąja prasme, projekto sėkmę lemia tai, ar projektas gimė iš poreikio. Iš poreikio gimę projektai ir jų rezultatai tikrai turės teigiamą naudą ir bus naudojami. Jeigu realaus poreikio projektui nebuvo – tai ir jo rezultatai nebus įdomūs ir reikalingi.
Jeigu vertinti sėkmę pagal tai, ar projektas bus finansuotas, tai čia jau labai viskas priklauso nuo to, kaip kūrybiškai bus pateikta projekto idėja, kokių inovacijų bus pasiūlyta projekte, kaip techniškai tvarkingai bus išpildyta paraiškos pateikimo reikalavimai.
Na, o projekto įgyvendinimo sėkmę lemia projekto komanda – žmonės savo žiniomis ir darbu prisidedantys prie projekto įgyvendinimo.
Neseniai Jus pasiekė džiugi žinia. Dalyvavote portale lrytas.lt vykusiame konkurse „ESminių pokyčių talentas“ ir tapote viena iš laimėtojų. Ar tikėjotės? Ką Jums reiškia toks įvertinimas?
Paraišką dalyvauti konkurse užpildė kolegė. Pati informaciją pasižiūrėjau konkurso pradžioje ir nesitikėjau kokio nors laimėjimo. Laimėjimas nėra mano – tai visos savivaldybės komandos laimėjimas. Projektus planuojame kartu su miesto vadovais, politikais, o įgyvendiname su kolegomis iš kitų savivaldybės skyrių, todėl tai yra mūsų visų bendras darbas ir pasiekimas.
Viliuosi, kad konkurso rezultatai parodo, kad visos pritrauktos ir investuotos ES fondų lėšos buvo teigiamai įvertintos bent jau daugumos miesto gyventojų ir svečių. Labai džiugu, kad tiek alytiškiai, tiek miesto svečiai teigiamai atsiliepia apie miestą tiek viešojoje erdvėje, tiek asmeniniuose susitikimuose. Nemažai anksčiau išvykusių miestiečių sugrįžta į miestą, Alytų kaip gyvenamąją ir darbo vietą renkasi ir kitų regionų gyventojai – vadinasi einame tinkama linkme.
Dėkoju už pokalbį.
