Iki šiol visi Lietuvos vaikai, lankantys priešmokyklinio ugdymo grupes, pirmą ir antrą klases, gauna nemokamus pietus – nepriklausomai nuo šeimos pajamų. Tačiau nuo 2026-ųjų rugsėjo nemokamai maistą gaus visi trečiokai, o nuo 2027-ųjų – ir visi ketvirtokai. Tai numato Socialinės paramos mokiniams įstatymo projekto pakeitimai, kuriuos pavasario sesijoje patvirtino Seimas.
„Valstybė prisiima atsakomybę už tai, kad mažiausieji gautų šiltą ir visavertį maistą – net jei šeima neinicijuoja jokio prašymo. Pradinukai – tai amžiaus grupės, kuriose ypatingai svarbu užtikrinti ne tik žinių įgijimą, bet ir sveiką mitybą“, – pabrėžia Seimo narė Jurgita Šukevičienė.
Sprendimas priimtas siekiant užtikrinti lygias galimybes visiems vaikams
„Tai – ne socialinė išmoka, tai – švietimo ir sveikatos politika. Vaikas turi būti pavalgęs, kad galėtų mokytis, augti, sutelkti dėmesį. Įsigaliojus šioms įstatymo pataisoms nuo 2026-ųjų rugsėjo nemokamai maistą gaus visi trečiokai, o nuo 2027-ųjų – ir visi ketvirtokai“, – teigia parlamentarė.
Alytaus miesto savivaldybės duomenimis šiuo metu Alytuje mokosi 487 priešmokyklinukai, 577 pirmokai, 643 antrokai ir 593 trečiokai, 642 ketvirtokai. Tai reiškia, kad net 2942 vaikai Alytuje bus kokybiškai maitinami mokymosi įstaigose nemokamai.
„Man svarbiausia, kad kiekvienas vaikas, atėjęs į mokyklą, žinotų – čia jo laukia ne tik pamokos, bet ir šiltas, skanus maistas. Taip pat noriu, kad tėvai būtų ramūs, jog jų vaikas mokykloje bus pavalgęs. Juk mes, parlamentarai, turime stengtis dėl mūsų valstybės ateities ir priimti tokius sprendimus, kad išaugintume puikią kartą“, – teigia Seimo narė.
Alytaus patirtis – savarankiškas maitinimo modelis
Dar dirbdama Alytaus miesto vicemere, Jurgita Šukevičienė inicijavo bandomąjį savitarnos maitinimo modelį miesto ugdymo įstaigose.
„Kai vaikai patys renkasi, ką valgyti – mažiau maisto išmetama, o pats valgymo procesas tampa ugdymo dalimi. Kai visi vaikai turi vienodą galimybę rinktis ir kartu valgyti, mažėja socialinė atskirtis ir stiprėja bendruomeniškumas“, – sako J. Šukevičienė.
Tokie parlamentarės inicijuoti sprendimai atitinka ir nacionalines rekomendacijas dėl švediško stalo principo diegimo bei maisto švaistymo mažinimo priemonių. Jose pabrėžiama, kad vaikystė ir paauglystė – itin svarbūs laikotarpiai, kai formuojasi sveikos gyvensenos įpročiai, todėl šiuo metu būtina ugdyti vaikų sveikos mitybos įgūdžius, skatinti sąmoningą pasirinkimą.
Švediško stalo modelis leidžia vaikams patiems pasirinkti patiekalus, jų sudėtį ir kiekį. Tai ne tik padeda geriau patenkinti vaikų skonio poreikius ir skatina vartoti daugiau sveikatai palankių produktų (ypač daržovių ir vaisių), bet ir mažina maisto švaistymą. Vaikai tampa savarankiškesni, įgauna sprendimų priėmimo patirties, lavinasi valgymo kultūra, o maloni valgymo aplinka stiprina socialinius įgūdžius bei bendruomeniškumą.
Toks modelis taip pat padeda mažinti socialinę atskirtį – visi vaikai turi vienodas galimybes rinktis maistą ir valgyti kartu.
