AlytusPlius.lt redakcija gavo tikinčiųjų bendruomenės laišką, kuri viešai kreipiasi į Vilkaviškio vyskupijos vyskupą Rimantą Norvilą ir ieško atsakymų, kodėl kunigas Rytis Baltrušaitis nebus skiriamas Šv. Benedikto gimnazijos kapelionu.
Atsiųstą laišką pridedame žemiau.
Atviras laiškas Vilkaviškio vyskupijos vyskupui Rimantui Norvilai
Jūsų Ekselencija,
Į Jus kreipiasi Alytaus šv. Kazimiero parapijos ir Alytaus šv. Benedikto gimnazijos katalikiškos
šeimos.
Rašome šį laišką vedini ne pykčio, o rūpesčio ir nuoširdaus liūdesio dėl situacijos, susijusios su
Alytaus šv. Benedikto gimnazijos kapeliono paskyrimu.
Su dideliu džiaugsmu ir viltimi Alytaus švento Kazimiero parapijos ir Alytaus švento Benedikto
bendruomenės sutiko žinią, kad nuo rugsėjo 1 d. gimnazijos kapelionu turėjo tapti kunigas Rytis
Baltrušaitis – dvasingas, šiltas, pelnęs tėvų pasitikėjimą, mėgstamas ir gerbiamas jaunimo kunigas,
kuris galėjo įnešti naujos gyvybės į gimnazijos sielovadinį gyvenimą. Daugeliui tai buvo ženklas, kad mūsų katalikiška mokykla vėl ims alsuoti autentiška tikėjimo dvasia, kuri įkvepia, ugdo ir gali padėti tvirtus krikščioniškus pagrindus jaunų žmonių gyvenimuose. Ne vienas iš tėvų ar vaikų tyliai
puoselėjo viltį, kad mokykla galbūt taps dirva naujiems pašaukimams.
2025 m. liepos 24 d. mus pasiekia žinia iš socialinių tinklų, kad kunigas Rytis Baltrušaitis, vis
dėlto, nebus skiriamas į šias pareigas. Tiek vaikams, kurie jo labai laukė būsiant kapelionu, tiek
tėvams, kurie pasitiki kunigo Ryčio Baltrušaičio sielovadinėmis ir pedagoginėmis kompetencijomis,
buvo ne šiaip nusivylimas, o gilus dvasinis smūgis. Kodėl taip nutiko? Kodėl buvo sukurtos viltys,
jei jos taip staiga ir be paaiškinimų buvo nubrauktos?
Ypač sunku suvokti, kaip tokioje situacijoje elgiamasi su tikinčių žmonių jausmais, Mes nesame
mediniai žmogeliukai be mąstymo ir nuovokos– esame gyvi žmonės, esame GYVOJI BAŽNYČIA
MYLINTI SAVO TIKĖJIMĄ, kurį trokštame perduoti savo vaikams. Gyvą ir džiugų tikėjimą, o ne
formalų ar deklaratyvų.
Šiandieninėje situacijoje kyla daug klausimų: kaip katalikiška mokykla gali išlikti tikrai
katalikiška be tikro, dvasingo kapeliono? Ar jis gali įkvėpti, išgirsti ir būti gyvu Evangelijos liudytoju šiuolaikiniam jaunimui? Ar tikrai įmanoma, kad už tai atsakingi asmenys nemato problemos ar nenori jos spręsti? Dabartinis kapelionas nebendrauja su mokiniais, neturi jokių iniciatyvų, o ir gimnazijoje matomas retai. Kodėl ir kieno ta problema yra dangstoma? Tai kelia didelį susirūpinimą, nes mokykla, kurios misija turėtų būti ne tik lavinti intelektinius gebėjimus, bet ir auginti dvasines vertybes, negali toleruoti blogo pavyzdžio, ypač tiems, kurie dar tik pradeda savo dvasinį kelią. Tai kelia ne tik nusivylimą, bet ir gilų nerimą dėl dvasinės atsakomybės už jaunimo ir visos bendruomenės gerovę.
Kiekvienas žmogus gali klysti, tačiau svarbu pripažinti klaidas ir siekti pokyčių. Šiuo atveju,
atrodo, kad problema uždelsta, o tai kelia abejonių, ar tikrai rūpinamasi mūsų vaikų, tėvų ir visos
mokyklos dvasiniu gyvenimu.
Šv. Benedikto vardas reiškia daugiau nei pavadinimą. Tai – krikščioniška dvasia ir vertybės, kurias
gimnazija turėtų liudyti ir puoselėti. Gimnazijos direktorė Erika Poškevičienė deda labai daug
pastangų, kad gimnazijoje vyrautų šilta ir draugiška, kalbėjimusi ir tarpusavio supratimu grįsta
atmosfera. Daug bendraujama su mokiniais, tėvais, mokytojais, darbuotojais, kuo mes labai
džiaugiamės. Tikėjome, kad ir kunigo Ryčio buvimas dar labiau sustiprins gimnaziją. O dabar?
Tuo tarpu, klausdami kunigo Ryčio Baltrušaičio apie šią situaciją ir tikėdamiesi kažkokios vilties
ar paaiškinimo, gavome tik atsakymą, kad jo sprendimas neiti į kapeliono pareigas atsirado dėl papildomų aplinkybių, pakitusio konteksto ir kad jis vargu, ar gali būti pakeistas. Tai dar labiau gilina mūsų nusivylimą ir kelia klausimų. Nesuprantame, kaip, turint tiek daug vilties ir palaikymo iš bendruomenės, šis sprendimas buvo priimtas taip greitai ir be galimybės sukurti geresnę ateitį mūsų mokyklai. Mums, kaip tikintiems žmonėms, tai yra ne tik asmeninis nusivylimas, bet ir dvasinis šokas.
Be to, kunigas Rytis buvo iškeltas iš Alytaus šv. Kazimiero parapijos į Balbieriškį, kad galėtų
aktyviai dalyvauti sielovadinėje veikloje Alytaus šv. Benedikto gimnazijoje. Mes supratome, jog toks paskyrimas buvo padarytas su tikslu, kuris siektų skirti dėmesį kokybiškai sielovadinei veiklai
gimnazijos bendruomenei. Tačiau dabar, kai jis nevykdys šių pareigų, jaučiame, kad mūsų
bendruomenė buvo apgauta. Tai sukelia gilų nusivylimą ir dar daugiau klausimų dėl šio sprendimo
pagrįstumo.
Alytaus žmonės ir šv. Benedikto gimnazijos bendruomenė tikėjosi, kad ši paskyrimo galimybė
atneš pokyčius ir tikrą dvasinį atgaivinimą mokykloje, tačiau dabar matome, kad tai buvo tik tušti
pažadai.
Jūsų Ekselencija, prašome atsakyti į mūsų laišką viešai, kad galėtume suprasti, kokia yra bažnyčios
pozicija šiuo klausimu. Norime išgirsti aiškų atsakymą ir gauti paaiškinimą dėl šios sudėtingos mums situacijos. Tik taip galėsime toliau tikėti ir pasitikėti dvasine mūsų mokyklos ateitimi, bažnyčia ir Jumis, Ekscelencija.
Su pagarba ir viltimi
Iniciatyvinė grupė
P.s. Sąrašus su parašais turime, esant reikalui galime atsiųsti.
