„Tikroji daugyba yra dalyba“ – šis posakis įgavo gyvą prasmę Alytuje.
Mokslo metų pabaigoje komunikacijos konsultantė, viešojo kalbėjimo ekspertė ir knygos „Kalbėti gali visi“ autorė Neringa Bliūdžiūtė kartu su asistentu Aidu Petrošiumi paskelbė prasmingą iniciatyvą – padovanoti savo laiką, žinias ir patirtį abiturientui (-ei), kuris ruošiasi sakyti atsisveikinimo kalbą išleistuvėse.
Ši simbolinė, tačiau didelės vertės dovana atiteko Jotvingių gimnazijos abiturientei Rūtai Nedzinskaitei, kuri išleistuvių šventėje kalbėjo visos laidos vardu.
„Buvo labai malonu dirbti su Rūta. Ji tvirta, žino, ko nori, bet kartu labai jautri, išgyvenanti ir dėl pasaulio problemų, ir dėl savo bendraamžių. Labai imli. Esu tikra – pasieks daug. Labai įkvepia toks jaunimas. Ir kalba tokia – apie tai, kas žinoma ir nežinoma. Apie pasitikėjimą vienas kitu tada, kai viskas aplink sujuda. Viskas sava kalba – su „troikėm“ ir žybsėjimais. Alytus užaugino šaunią kartą!“ – sakė N. Bliūdžiūtė.
Skaitykite pokalbį su Rūta.
Rūta, tradicinis klausimas abiturientui: kur ketinate studijuoti?
Esu (o gal jau reikėtų sakyti, kad buvau) aktyvi Jotvingių gimnazijos moksleivė, įsitraukusi ne tik į gimnazijos bendruomenės gyvenimą, bet taip pat aktyviai veikianti ir jaunimo organizacijose su jaunimo politika susijusiais klausimais.
Tikriausiai būtent šios veiklos leido man pamatyti, kad šiose rogėse bent kol kas jaučiuosi labai gerai, ir paskatino rinktis ekonomikos ir politikos studijas ISM ekonomikos ir verslo vadybos universitete.
O kaip susipažinote su komunikacijos, viešojo kalbėjimo specialiste Neringa Bliūdžiūte?
Su Neringa Bliūdžiūte ir jos asistentu Aidu Petrošiumi susipažinau savo vyresnės sesės Evelinos dėka. Ji, pamačiusi Neringos iniciatyvą padovanoti konsultacijas dviem Lietuvos abiturientams, skirtas pasiruošti išleistuvių kalbai, man nieko nesakiusi, sudalyvavo šiame konkurse nesitikėdama, kad pasiseks būti vienai iš dviejų laimingųjų. Tačiau kai tik sužinojo, kad sėkmė nusišypsojo, iš karto paskambino ir mane nustebino.
Ir pradžiugino Jus?
Žinoma, kad labai apsidžiaugiau gavusi tokią galimybę. Eidama į konsultacijas gavau ne tik puikią galimybę pasiruošti išleistuvių kalbai, bet taip pat pamačiau, kokios technikos padeda kurti kalbą, į ką svarbiausia atkreipti dėmesį. Kartu gavau ne vieną naudingą patarimą, kaip valdyti stresą. Nors ir ne pirmą kartą teko kalbėti prieš nemažą auditoriją, šiuo atveju reikėjo tvarkytis ir su daug daugiau jaudulio. Visa tai, žinoma, bus labai pravartu ir ateityje.
Kaip ieškojote kalbos rakto?
Daug laiko skyrėme išsiaiškinti, kokia tema man yra pati svarbiausia ir jautriausia. Stengėmės, kad kalboje būtų kuo daugiau autentiškumo. Pasirinkau akcentuoti nežinomybės baimę, tačiau kartu priminiau mums visiems ir mūsų stiprybes. Svarbiausia man buvo, jog savo kalba pasiekčiau ne tik tėvelius ir mokytojus, bet labiausiai taikiausi į savo laidą. Norėjau, kad kalba būtų aktuali ir prasminga būtent jiems. Iš gauto grįžtamojo ryšio po renginio, manau, kad pavyko tai įgyvendinti. Esu įsitikinusi, jog pavyko pasiekti klausytojus dėl to, nes kalba nebuvo apie „kažką“, ji buvo apie „mus“ ir „mūsų istoriją“ – būtent tai ir yra raktas!





kas čia- reklama ar jau visai neturi apie ką rašyti komunikacijos skyrius?
ir koks tikslas sito straipsnio ,pareklamuot pacanke
Šopenhaueris yra pasakęs,kad gyvenimas tai švytuoklė tarp skausmo ir nuobodulio. Panašu, kad šįkart ji sustojo ties „bevertės išleistuvių kalbos rengimu“. O jei rimčiau tai kokia prasmė rašyti straipsnius kaip buvo paruošta kalba kurios jau po kelių dienų nieks neprisimena?
Straipsnio tikslas, kad vieni veiklūs ir veržlūs, o kiti tik žiūri, kaip gyvenimas lekia pro šalį ir burnoja. Šaunuolė. Kiekvienas naujo gyvenimo etapą simbolizuojantis ritualas yra super svarbus, ar tai išleistuvių šokis, ar bakalauro gynimas, ar vairavimo egzaminas, ar vestuvės. Ne visiems lemta patirti, todėl ir putojasi kaimai, nes pikti, kad pašalpos mažos. Šią gimnaziją baigiau 2002 ir džiugu, kad laiko lygį iki šiol, tik dyrikas tešlius.
Esmė tame jog straipsnis turi nulinė prasmė jo pagrindinė žinia: „Mergina sakė kalbą, jai padėjo žmonės, visi patenkinti.“ Skaitai ir jauti, kad realiai niekas neįvyko – tiesiog parašyta, kad kažkas buvo.
čia kur komunistiniu niūchu trenkia