Prieš kovo 24 d. 17:30-18:30 val., Alytaus rotušės aikštėje vyksantį masinį mitingą į mane kreipėsi tėvai ir paprašė paaukoti dvejas šv. Mišias štai tokia intencija:
Alytaus miesto tėvų bendruomenė prašo Dievo ir Šventosios Dvasios įkvėpimo Alytaus miesto savivaldybės tarybai, priimant sprendimus; prašo neatimti teisės rinktis, atsižvelgti į tėvų nuomonę bei vaiko interesus.
Štai su kokiu nusiteikimu tėvai! Su taikiu ir Dievo palaiminimo kupinu.
Žinot, nesikišu į politiką ir politikavimą, nes neišmanau šių dalykų, bet kaip vienos aktyvios Alytaus parapijos klebonas, girdžiu tėvus kalbant apie savo rūpesčius.
Kur sutinku šiuos žmonės? Paprastai ilgesniems pokalbiams prieš Mišias, arba po jų, nes vien I Komunijai ruošiasi 116 vaikų, o kur dar kitos šeimos, kurios priklauso mūsų bendruomenei. Pastebiu, kad ši sumanyta švietimo reforma Alytuje labai labai dirgina tėvus, pedagogus ir mokyklų vadovus. Ir kai tiek daug dirgulio, suprantu, kad kažkur kažkas stringa, kažko trūksta. Aš nežinau ko, bet tikiu, kad ne tik Dievas žino.
Pacituosiu tik du pokalbius su tėvais, beje bendraujančius be pykčio, be kažkokio noro kažkam parodyti „kur vėžiai žiemoja”; bendraujančius labai kultūringai, o drauge emociškai labai jautriai. Na, jei vyras, trijų vaikų tėvas, pasakodamas apie situaciją ima šluostytis ašaras, tai panašu, kad emocinis pažeistumas taip pat turi jau savo laipsnį.
Aš sakau, kad savivaldybė tiesiog priversta taupyti ir tokiu būdu nori optimizuoti/sujungti, kad būtų mažesni įvairiopi kaštai.
Man atsako: „Kodėl darželių sąskaita, kodėl dirbtinai kelia kai kurias mokyklas, kurios vos vilkosi gale. Tegul jas uždaro, o neverčia tūkstantmečio mokyklomis su statytiniais vadovais”.
Kitas pašnekesys.
Aš sakau, betgi Jūs turite įstaigų vadovus, kurie gali Jums atstovauti savivaldybėje ir Jūsų žinią nunešti.
Atsakymas: „Jūs juokaujate. Direktoriai bijo kalbėti, nes bijo susidorojimo iš aukščiau. Jiems paskambinama ir pasakoma „kaip yra geriausiai”. Argi nematote, kad gal tik dvi ar trys direktorės drįsta kalbėti viešai?“.
Aš neturėjau ką atsakyti, nes tikrovė už šventoriaus man jau nepažįstama, tik jaučiu, kad skirtis tarp sacrum ir profanum labai aiški.
Apibendrinu: tiesa sakant kasdien meldžiuosi už Alytaus miestą, kiekvienose šv. Mišiose. Ir man buvo gera, kad tėvai paprašė šventų Mišių šiandien, kad ne šešėliai ir neįvardijamos užmačios laimėtų, bet skaidrus atvirumas ir dialogas nesibaiminant; kad susitiktų ne valdininkas ir žmogelis, o žmogus ir žmogus ir kalbėtųsi pačia gražiausia pasaulio kalba – lietuvių kalba.
Kun. Rytis gražaus sekmadienio vakarą.
