Iš užsienio trumpam į Alytų sugrįžusio Justino Maževičiaus poelgiai kelia nuostabą aplinkiniams. Vyras savo iniciatyva nupirko mobiliųjų telefonų, nešiojamųjų kompiuterių ir juos padovanojo šeimoms, kurios šiuo metu dėl įvairių gyvenimo aplinkybių susiduria su sunkumais ir negali sau leisti įsigyti tam tikrų daiktų.
Vyriškis pats asmeniškai vyko šeimoms įteikti nupirktus daiktus, kurie dažniausiai atitekdavo vaikams. Šiais laikais jau sunku įsivaizduoti kasdienybę be telefonų ar kompiuterių, tačiau ne visi gali vos tik panorėję juos nusipirkti, kadangi, jiems paprasčiausiai nelieka lėšų.
„Daug kas manęs klausia, kas man iš to, kodėl tai darau, kokia nauda. Laimė daryti gera, švytinčios vaikų akys, žinojimas, kad galiu kažkam bent minimaliai padėti – štai tokia man ir nauda“, – pasakojo 31 metų J. Maževičius.
Vyriškis teigia, kad sunkiau besiverčiančias šeimas atrado socialinių tinklų grupėse, pats buvo paskelbęs, kad gali padėti, padovanoti telefoną ar kompiuterį. Žinoma, atsiliepė labai daug žmonių. Taip kaipgi Justinui pavyko atsirinkti, ar besikreipiančiam iš tikrųjų reikalinga pagalba, o galbūt tiesiog jis tiesiog gudrauja?
„Jeigu žmogui iš tikrųjų nuoširdžiai reikia pagalbos, jam tikrai niekada nerūpės, koks to telefono modelis, ar naujas tas kompiuteris, jis tikrai „nestatys“ savo sąlygų, reikalavimų. Žmogus džiaugsis vien tuo, kad kažkas pagelbėjo ir suteikė tai, ko neturi. Puikiai tai žinau, nes pats turėjau labai sunkią vaikystę, gyvenau nepritekliuje, būta ir patyčių, turbūt todėl šiuo metu man ir nėra sunku pajausti, ar žmogus iš tiesų susiduria su sunkumais ar juos tik imituoja“, – kalbėjo vyriškis.
Pasak jo, kadangi vaikystėje jis pats matė daugiau juoda negu balta, tad natūraliai atsirado noras padėti, pradžiuginti vaikus, kurių gyvenimo sąlygos galbūt šią dieną taip pat nėra rožėmis klotos.
„Aišku, prieš dovanodamas paklausinėdavau tėvų, kas per bėdos, problemos, kokia šeimyninė padėtis. Gyvenime nutinka įvairių dalykų, nelaimių. Iš tikrųjų mes nė vienas nežinome, kada mums gali prireikti pagalbos. O kitas dalykas – tai gebėjimas nors ir maža dalimi suteikti laimės kitiems. Kai galiu sau leisti, tiesiog natūraliai norisi padėti ir kitiems. Gal iš savo patirties juos labiau atjaučiu ir suprantu“, – kalbėjo Justinas.
Nemažai šeimų, kurioms jis įteikė dovanas, gyvena Dzūkijoje, tačiau buvo ir tokių, pas kurias vyko į kitas apskritis. Justinas dovanų nuvežė ir „Keturkojo vilties“ beglobiams gyvūnams.
Šiuo matu J. Maževičius jau antrus metus gyvena Norvegijoje, tačiau kaip pats sako, savo šeimą jis nori kurti tik Alytuje, mat mato čia tam visas galimybes.
„Užsienis – tik laikina stotelė. Bet svetur savo nuolatinio gyvenimo neįsivaizduoju. Alytus man savas ir ketinu sugrįžti“, – teigė vyras.
Pats sunkią vaikystę turėjęs alytiškis šiandien dalinasi gerumu su kitais: dovanomis pradžiugino daugybę šeimų.
