Alytiškį nustebino Lietuvos pašto taikoma siuntų atsiėmimo tvarka. Savo pašto dėžutėje jis rado siuntos gavimo pranešimą su informacija, kad siuntą reikėtų atsimti kitą darbo dieną. Tačiau pranešimo lapelyje nebuvo nurodyta, kuriam namuose gyvenančiam asmeniui toji siunta adresuota.
„Vadinasi, ji atsiųsta kažkuriam iš šeimos narių, o kam tiksliai, kuriam važiuoti – neaišku. Kiek man žinoma, žmogaus vardas ir pavardė dabar nenurodoma dėl asmens duomenų apsaugos, bet kyla klausimas, jeigu siuntą gali atsiimti bet kuris iš tuo adresu gyvenančių asmenų, ar taip tikrai užtikrinama toji duomenų apsauga?
Juk gyvenime būna įvairių situacijų, po vienu stogu gali gyventi ir ten pat būti registruoti ne tik patys artimiausi šeimos nariai. O galbūt kažkuris iš jų nenorėtų, jog kitas nuvažiuotų atsiimti jo siuntos ir pamatytų laiško turinį. Iš kur žinoti, kad tikrasis siuntos gavėjas išties jam suteikė tokį įgaliojimą?“ – svarstė alytiškis.
Pasak jo, paštui taikant tokią tvarką ir nenurodant vardo, pavardės, gali kilti nemažai nesusipratimų. Be to, gyventojas atkreipė dėmesį ir į tai, kad kitą dieną nuvažiavus atsiimti siuntos, neretai tenka išgirsti, jog tuo metu pašte jos nėra ir reikėtų atvažiuoti kitu laiku.
„Tad yra taip, kad neaišku, kam toji siunta atsiųsta, o jei nuvažiavus paaiškėja, kad reikia atvažiuoti kitą valandą, žmogui tiesiog tenka važinėti pirmyn atgal. Ar nebūtų pravartu pranešime nurodyti ne tik datą, bet ir tikslų laiką, kada galima atvažiuoti ir atsiimti?“ – kalbėjo Alytaus miesto gyventojas.
Komentarą dėl alytiškio pateiktų pastebėjimų pateikė ir Lietuvos pašto atstovas.
„Savo darbotvarkėje sunkiai randant laisvesnę minutę, daliai žmonių atkeliavusios siuntos arba laiško atsiėmimas pašto skyriuje gali sukelti nepatogumų. Todėl tokiu atveju galima drąsiai prašyti laisvesnio šeimos nario, draugo ar bet kurio kito jums artimo žmogaus pagalbos. Ant laiško arba siuntinio nurodytam adresatui paprašius, jam skirtą siuntą arba laišką kitas žmogus gali atsiimti už jį be įgaliojimo“, – komentavo Lietuvos pašto Komunikacijos projektų vadovas Lukas Zadarackas.
Pasak jo, tokią tvarką savo klientams Lietuvos paštas pristatė jau prieš kelerius metus, siaučiant pirmajai COVID-19 pandemijos bangai. Tai reiškia, kad norint atsiimti siuntą arba laišką (tiek registruotą, tiek neregistruotą) pašto skyriaus darbuotojams pakanka parodyti tik siuntos gavimo įrodymą.
Tai gali būti tiek popierinis, pašto dėžutėse paliekamas pranešimas, tiek ir gauta SMS žinutė apie gautą siuntą. Dėl to, pildant kontaktinius duomenis siuntos pristatymui, Lietuvos paštas klientus prašo būti itin atidžiais ir nurodyti tikslų savo telefono numerį.
„Ši karantino sąlygomis įvesta naujovė pasiteisino, ir jos teikiamu patogumu pasinaudoja vis daugiau žmonių. Nebelikus reikalavimo rodyti įgaliojimą atsiimant artimam žmogui adresuotą siuntą, sutaupomas gyventojų laikas, kartu užtikrinamas ir greitesnis aptarnavimas pašto skyriuje“, – sakė L. Zadarackas.
Tuo pačiu jis atkreipė dėmesį, kad minėtoji tvarka negalioja gavus išperkamąsias siuntas ir teismo procesinius dokumentus – kvietimus į posėdžius, nutarimus, įsakymus ir t.t. Ši korespondencija gali būti atsiimama tik nurodyto adresato ir tik parodžius galiojantį asmens dokumentą.
„Taip pat norėtume pažymėti, kad pašto dėžutėse paliekamuose pranešimuose apie gautą siuntą ar laišką visada yra nurodoma data, nuo kada juos galima atsiimti konkrečiame pašto skyriuje. Dažniausiai atsiimti siuntą arba laišką tokiu atveju galima jau nuo kitos darbo dienos bet kuriuo klientui patogiu laiku“, – komentavo pašto atstovas.
