Rašytojos Elvyros Biliūtės – Aleknavičienės tėviškė lyg numesta paukščio plunksna, įausta į kalvotos Dzūkijos peizažą. Alytaus rajono savivaldybės Miroslavo seniūnijos Tolkūnų kaime šimtamečiai uosiai saugo sodybą, kurią sukūrė ir puoselėjo Elvyros proseneliai, seneliai ir tėvai. Tremtinio dukra įkūrė atminimo muziejų, primenantį čia gyvenusius brangiausius žmones.
Kaip atsirado muziejaus idėja?
Elvyra Biliūtė – Aleknavičienė, literatė, rašytoja, 18 knygų (dviejų bendraautorė), per 130 mokslinių ir mokslo populiarinimo straipsnių autorė. Baigusi darbus švietimo baruose, ji neužsidarė tarp keturių sienų. Nerami dvasia nepadėjo plunksnos į šalį – rašo straipsnius, kuria, dalyvauja įvairiose tarptautinėse konferencijose, skaito pranešimus. Tapusi senjore, pati sau suteikė ilgiausias metų atostogas – nuo Velykų iki Vėlinių, skirdama laiką poilsiui, sodybos puoselėjimui, žolei, uogoms, gėlėms, bitėms ir… muziejui.
„Ta idėja tarsi mano mamos. Ji pasilikdavo ir saugodavo daiktus, kurie jai buvo ypač brangūs, priminė artimus žmones“, – pasakojo Elvyra.
Žaliųjų atostogų įkarštyje sodyboje sulaukta svečių.
Išsaugotos vertybės užėmė vieną šalinę ir dalį grendymo
Šeima ir giminė 2016-ųjų vasarą šventė Jadvygos Biliuvienės 90-metį. Elvyra sugalvojo pradžiuginti mamą: surinkti į vieną vietą, kas išsaugota. Sumanymui pradžiuginti močiutę pritarė ir Elvyros dukra Teresė.
„Net gaila, – tęsė pasakojimą sodybos šeimininkė, – stovi daiktai kur nors užmesti palėpėje, kluono ar tvarto kertėje ir net pamiršti. Eksponatams skyrėme pusę kluono – vieną šalinę ir dalį grendymo. Sudėjome, buvo išardytos dalimis, audimo stakles, iš daiktų išrikiavome simbolinį lino kelią. Suradome vietą žemės dirbimo įrankiams, namų apyvokos daiktams, rankdarbiams, įvairiems mieliems mažmožiams“.
Audimo stalės šviesios atminties Jadvygos Kalviškytės – Biliuvienės vestuvinė dovana. Stakles pagamino jos senelis stalius Vincas Kalviškis, Elvyros prosenelis.
Daiktai prakalbo, kai Elvyra juos inventorizavo, susiejo su sodyboje gyvenusių žmonių istorija. Klojimo šalinėje – 160 eksponatų. Atkreipiau dėmesį į prosenelio lazdą ir vaikiškas klumpaites, lovatieses (divonus), išsiuvinėtas pagalves. Nuo jų dvelkė namų šiluma.
Pasitarnavo ir atnaujinta lauko virtuvė
Rašytinė atminties muziejaus istorija buvo sutalpinta buvusios lauko virtuvės išdailintame kambarėlyje. Senovinėse spintose – knygos, žurnalai, kalendoriai, seni spaudos leidiniai, išsaugoti čia gyvenusių žmonių. Kaip jie atsirado šioje Tolkūnų kaimo sodyboje, byloja įdomios istorijos. Antai, karo metu, praėjus frontui, seni lietuviški žurnalai buvo rasti maišuose ir nutrenkti senam sode. Teko juos gelbėti nuo sunykimo.
Daug eksponatų surinkusi ir Elvyra, ypač vertina jai padovanotus partizanų spaudinius.
Kluono šalinėje sukauptos vertybės pasakoja, kas išsaugota ateities kartoms: stalo indai; rankšluostinė ir prosenelio lazda: išsiuvinėtos pagalvėlės ir lovatiesė (divonas).
Šviesus kambarėlis, knygos, albumai, tautiška aplinka padeda ir Elvyros Biliūtės – Aleknavičienės kūrybai. Jos knygose sudėta Dzūkijos krašto istorija, partizanų kovos už laisvą Lietuvą, tautos iškilių asmenybių likimai.
Praeitį byloja sodybos medžiai ir augmenija
Sodyboje ir žolė, ir gėlė turi savo vietą. Išsaugoti seni medžiai, vaismedžių ir uogakrūmių kaip botanikos sode. Gražiai veši daržovės.
Sodybos šeimininkė gėlių darželyje.
Pašmaikštavau: Vilnius nepjauti žolės, matyt, iš Tolkūnų mokėsi?!
„Bičių ganyklos – natūralios pievos. Kol jos nebaigia žydėti, žolės nepjauname. Bitutėms sėjame ir medingų augalų laukelius“, – Elvyra bitininkauja jau keletą dešimtmečių. Medituoja su bitėmis nuo pavasario iki vėlaus rudens. Bičiulė ne tik kopia medų, lydo korius – gamina vašką, renka bičių duonelę, bet ir mokosi iš bitelių darbštumo. Sulaukusi namuose svečių ir bendraminčių, Elvyra išgirsta nusistebėjimą, kaip ji viską suspėja!
Bitutės neša medų iš natūralių ganyklų – pievų, šienaujama tik visiems augalams peržydėjus.
Atmintį saugo sena obelis, kurios viena pusė nudžiūvusi, kita – svarina obuolius.
