Nelegaliai sieną kirtusių migrantų „laikinas“ apgyvendinimas Alytuje jau skaičiuoja antrą mėnesį. Viskas tarsi sustoję, migrantai nevežami į apklausas – tiesiog kasdien aerodrome rūpinamasi jų buitimi, sveikata, itin ribotomis veiklomis, o saugumu rūpinasi sustiprinta apsauga, nuolatos budinti aerodrome. Tokia žinia savo socialinio tinklo paskyroje penktadienį pasidalino situaciją apžvelgusi Alytaus mero pavaduotoja Jurgita Šukevičienė.
„Taigi, situacijos pakeisti negalime, laiko irgi neatsuksi. Per daug rimti reikalai vyksta, kad galėtume (arba būtume galėję) likti nuošalyje. Galima piktintis, pykti, siūlyti neracionalius sprendimus ar/ir politikuoti, ar keikti valdžią! Arba blaiviai suvokti situaciją ir tvarkytis kaip galima geriausiai. Tą ir darome. Bet šį kartą žinutė ne apie tai. Šį kartą – apie psichologinę būseną didžiulio būrio žmonių, daugiau kaip mėnesį uždarytų svetimoje aplinkoje“, – mintimis dalinosi J. Šukevičienė.
„Kalėjimas be nuosprendžio“ – taip situaciją įvardijo vienas migrantas. Pasak vicemerės, daug ko jie papasakoja, bet visos kalbos vertinamos rezervuotai, normalu žiūrėti su įtarumu. Tačiau, netgi neturint specialaus išsilavinimo, galima suprasti ir matyti, kad tokia nežinomybė slegia, sukelia depresiją, blogas mintis, o tai gali iššaukti krizines situacijas.
„Kadangi laikimumas užsitęsė, baziniai buitiniai poreikiai patenkinti ir nusistovėjo sąlyginė tvarka, atėjo metas spręsti kitus iššūkius, apie kuriuos anksčiau negalvojome. Čia vėlgi reikėtų centralizuotų ir koordinuotų veiksmų iš Vyriausybės – psichologų, neutralių žmonių išklausymo, bendravimo, konsultavimo. Mano nuomone, bet koks terminas būtų geriau nei jokio, nes migrantams galėtų būti atskaitos tašku. Bet kadangi jo nėra, psichologinė būsena darosi sudėtinga, todėl pagal poreikį turėtų būti teikiama psichologinė pagalba“, – teigė mero pavaduotoja.
Ji teigė gaunanti žinučių iš alytiškių, bei Alytuje gyvenančių užsieniečių, kurie siūlo pagalbą savanoriauti ir pabendrauti su migrantais, išklausyti juos, kažko pamokyti, bei tokiu būdu nuimti įtampą ir žengti pirmuosius integracijos žingsnius. Ir visa tai – dėl mūsų pačių saugumo ir ramaus gyvenimo.