Alytuje įsibėgėjo švietimo įstaigų darbuotojų vakcinacija. Ligšiol jau yra paskiepyta daugiau kaip pusė jų. Galimybę skiepytis turi ir prioritetinių grupių sąraše esantys abiturientai. Tiesa, nors visos galimybės sudarytos, abiturientai į vakcinas kol kas dar žiūri atsargiai, dėl skiepų dvejoja ir kai kurie pedagogai. O jau pasiskiepiję „švietimiečiai“ teigia besidžiaugiantys savotišku bilietu į laisvę ir teigia, kad šalutinis poveikis buvo visai nestiprus.
Pedagogai skiepijasi sparčiai, abiturientai – dar dvejoja
„Iš karto po Velykų savaitgalio, nuo antradienio, pagal atnaujintą prioritetų sąrašą, visi švietimo darbuotojai ir abiturientai skiepijami Vaxzevria (AstraZeneca) vakcina. Turime tikrai gerų pavyzdžių – švietimo lyderiai džiaugiasi sulaukę skiepo kaip galimybės greičiau grįžti į sąlyginai įprastą gyvenimą, nesibaimina taip vadinamo šalutinio poveikio, kuris iš tiesų yra tik normali organizmo reakcija į skiepą.
Tad optimizmo tikrai daug – šalutinis poveikis dažniausiai trunka tik parą arba dvi, bet iš esmės vakcina – tai didelis žingsnis „žalio paso“ link, o sirgti COVID gali tekti ir ilgai, ir labai sunkiai. Tad kas geriau?“ – retoriškai klausė sveikatos sritį kuruojanti Alytaus miesto mero pavaduotoja Jurgita Šukevičienė.
Ji teigė, kad didžiausias iššūkis, su kuriuo dabar tenka susidurti – nenoras skiepytis Vaxzevria (AstraZeneca). Daugelis yra prisiklausę įvairiausių kalbų, tad natūralu, kad yra baimės, nerimo. Be to, didesnio aktyvimo skiepijantis buvo tikimasi ir iš abiturientų, kuriems egzaminai jau – čia pat. Trečiadienio statistikos duomenimis, kol kas pasiskiepijo tik kas 4-as abiturientas. Iš viso Alytuje yra 674 abiturientai. Kol kas iš jų Vaxzevria vakcina pasiskiepijo 152 abiturientai (22,51 procentai).
Didesni skaičiai yra kalbant apie švietimo įstaigų darbuotojus. Iš 2176 Alytuje esančių švietimo įstaigų darbuotojų pasiskiepijo 1215 jų, t.y. daugiau nei pusė (56 proc.). Vien per pastarąsias dvi dienas buvo paskiepyti 283 švietimo įstaigų darbuotojai.
„Atsisakiusieji skiepytis Vaxzevria bus registruojami skiepytis kitomis pageidaujamomis vakcinomis, kurių gausime šiek tiek vėliau. Aš asmeniškai manau, kad lenktynės į laisvesnį gyvenimą prasideda. Ir jei skiepysimės greičiau nei plis virusas, džiaugsimės vis artėjančiu atostogų sezonu, vėl galėsime įgyvendinti svajones laisvai keliauti tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje, sugrįšime iš virtualaus į fizinį, socialinį ir kultūrinį gyvenimą, galų gale jausimės saugesni ir tikrai laimingesni. Bet, žinoma, nuomonių yra tikrai įvairių“, – kalbėjo vicemerė J. Šukevičienė.
Pareiga parodyti pavyzdį kitiems – nugalėjo
Antradienį pasiskiepijo ir Jotvingių gimnazijos direktorius Donatas Vasiliauskas. Mokyklos vadovas teigė, kad vakcinos laukė jau seniai. „Norėjosi, kad mokykla ir visuomenė grįžtų į normalaus gyvenimo ritmą. Ypatingai norisi, jog gimnazijoje kuo greičiau būtų galimybė atnaujinti bent abiturientų ugdymą, kadangi labai sparčiai artėja brandos egzaminai“, – sakė D. Vasiliauskas.
Jis atviras – ruošiantis vakcinacijai, vis mąstė, kokia bus organizmo reakcija, kadangi skiepijosi Vaxzevria (AstraZeneca) vakcina, o apie ją visuomenėje – daug prieštaringų nuomonių.
„Tačiau noras kuo greičiau grįžti į normalų, prieškarantininį gyvenimą bei pareiga įkvėpti tai daryti kolegas mokytojus bei abiturientus nugalėjo, ir aš pasiskiepijau. Organizmo reakcija buvo natūrali, šiek tiek pasireiškė karščiavimas. Bet tai – niekis, džiaugiuosi žengęs žingsnį į šviesesnį rytojų“, – patirtimi dalinosi gimnazijos direktorius.
Mačiusi, kaip sunkiai COVID sirgo mama – abiturientė nedvejojo
Antradienį jau pasiskiepijo ir dalis Alytaus miesto abiturientų. Tarp jų – ir Jotvingių gimnazijoje besimokanti Sandra Balčiūtė. Mergina teigė, kad mačius, kaip jos šeima sunkiai prasirgo koronavirusą ir kuo tai galėjo baigtis, dvejonių skiepytis ar ne – net nekilo.
„Mano mama sirgo taip stipriai, kad netgi gulėjo ligoninėje. Sužinojus, kad turiu galimybę skiepytis, ilgai nesvarsčiau, pasitariau su tėvais ir apsisprendžiau. Aišku, buvau skiepijama AstraZeneca vakcina, bet nesibaiminau, tikiu mokslu. Norėjau apsaugoti save ir kitus, pagaliau vėl susitikti su seneliais, mokytis be baimės ir dvejonių, tad dėl savo apsisprendimo džiaugiuosi“, – kalbėjo S. Balčiūtė.
Ji teigė, kad šalutinio vakcinos poveikio beveik nepajautė. Vakare truputį skaudėjo galvą, naktį pasijautė prakaitavimas, tad galimai pakilo temperatūra. „Galima sakyti, kad aš tą visą šalutinį poveikį „pramiegojau“ ir nepajutau. Matyt, nebuvo stiprus“, – juokavo S. Balčiūtė.
Prieš skiepą daug ilsėjosi, šalutinis poveikis buvo minimalus
Stipraus šalutinio poveikio po vakcinos nepajuto ir abiturientė Austėja Staniulevičiūtė. Mergina teigė nuo pat pradžių visą laiką buvusi už skiepus, skaitė daug informacijos ta tema ir antradienį pasiskiepijo.
„Prieš skiepijimą rekomenduojama kuo daugiau ilsėtis. Paklausiau rekomendacijų ir prieš tai kelias dienas skyriau poilsiui, tad mano atveju pasireiškęs šalutinis poveikis buvo minimalus. Temperatūra sukilo iki 37,7 laipsnių, skaudėjo ranką, bet vakar ir šiandien jau jaučiuosi puikiai“, – pasakojo abitiurientė.
Mergina teigė, kad jau nuo spalio mėnesio tenka mokytis užsidarius namuose, bendravimo, laisvės labai stinga. „Abiturientai turi galimybę rinktis, kokia vakcina nori būti skiepijami. Aš nebuvau nusistačiusi prieš AstraZeneca, tad rinkausi šį variantą, laukti nebenorėjau“, – kalbėjo A. Staniulevičiūtė.
Pasiskiepijusi pedagogė pastebi: informacijoje neretai trūksta aiškumo
Savo patirtimi pasidalinti sutiko ir Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijoje dirbanti anglų kalbos mokytoja ekspertė Jovita Žilinskienė. Moteris teigė galimybės pasiskiepyti labai laukusi ir, pirmai progai pasitaikius, tai padariusi.
„Manau, kad užsidarymas nebėra išeitis, mes nebegalime tiesiog „pralaukti“ pandemijos. Daugiausiai abejonių kilo dėl to, kad neseniai buvau pasiskiepijusi nuo erkinio encefalito, nežinojau, kaip gali sąveikauti vakcinos. Telefonu, nurodytu kvietime, susisiekti nepavyko, teko skambinti pažįstamoms gydytojoms, ieškoti informacijos internete.
Apskritai, sakyčiau, nors susidaro įspūdis, kad visur rašoma tik apie virusą ir pandemiją, tikslios informacijos vis dar trūksta. Tarkim, ar dėl tam tikrų priežasčių atsisakiusi vakcinos, būsiu apskritai išbraukta iš sąrašų, ar bus pasiūlyta ją gauti vėliau?“, – svarstė J. Žilinskienė.
Pasak pedagogės, ji pastebi, jog lygiai taip pat klausimų kyla ir abiturientams bei jų tėvams. „Jie klausia, o neretai atsakymų aš neturiu. Tarkim, buvo pasiūlyta registruotis norintiems skiepytis abiturientams, tačiau tik po keleto dienų, jiems vangiai registruojantis, patikslinta informacija, jog mokiniams vakciną galima rinktis. Turėdami galimybę rinktis, abiturientai pradėjo registruotis kur kas aktyviau. Mano manymu, reikėtų dar tobulinti institucijų komunikavimo strategiją. Būtų tikslinga parengti lengvai prieinamą trumpą atmintinę su atsakymais į dažniausiai kylančius klausimus. Juk ne veltui sakoma, kad žmonės labiausiai bijo ne to, ką žino, o to, ko nežino“, – sakė alytiškė.
Pasiteiravus apie šalutinį poveikį pasiskiepijus, moteris pasakojo, kad vakarop pradėjo mausti riešus, apėmė tingulys, tuomet virš 38 laipsnių sukilo temperatūra, stipriau plakė širdis, skaudėjo visus kaulus ir raumenis. Tačiau, pasak J. Žilinskienės, ji žinojo, kad to galima tikėtis, ir kad viskas neturėtų trukti ilgiau kaip 2 paras. Praėjus parai, visi šalutinio poveikio požymiai pilnai išnyko.
Kadangi moteris yra tarptautinių projektų koordinatorė ir Fulbright alumna, todėl kasdien bendrauja su žmonėmis iš įvairiausių pasaulio kampelių.
„Matau, kaip lengviau atsikvepia tie, kurių šalyse skiepijimas vyksta sparčiau, visi tikisi, kad susidarius kolektyviniam imunitetui, pagaliau galėsime saugesni grįžti į gyvenimą. Paradoksas, bet ten, kur turime vakcinų visiems, kyla nepasitenkinimo banga. Kartais atrodo, kad visi skiepytis norėtų tik tuomet, jei vakcinos būtų brangios ir neprieinamos“, – svarstė J. Žilinskienė.
Auklėtinių klasę turinti pedagogė teigė savo nuomonės jiems neperšanti. O klausiantiems būtinai pirmiausiai pataria tartis su šeimos nariais, nes juk jie geriausiai žino savo vaiko sveikatos būklę.
COVID persirgusi progimanazijos vadovė tiki: taip sugrįšime į įprastą gyvenimą
Kol vieni jau pasiskiepiję, kiti savo eilės vis dar laukia. Tarp jų – ir Panemunės progimnazijos direktorė Giedrė Romaškienė. Ji tvirtino, kad skiepysis bet kuria pasiūlyta vakcina.
„Tikiu mokslu, medicina ir mūsų valdžia. Jie visi stengiasi susitvarkyti su šia baisia visą pasaulį užklupusia bėda. Jie sunkiai dirba ir turi teisę į klaidas, ir jų tikrai pridaro. Visi mes esame žmonės“, – kalbėjo G. Romaškienė.
Ji pati sausio mėnesį pajuto, ką reiškia sirgi koronavirusu. Moteris jautėsi labai blogai, kelias dienas kankino stiprus raumenų ir kaulų skausmas, aukšta temperatūra.
„Pati dar turėjau šeimai nors šiltos sriubos išvirti, nes susirgome visi, tik skirtingomis dienomis pasireiškė požymiai. Džiaugiausi tik vienu, kad su niekuo neturėjau kontakto, kad dėl manęs niekam nereikėjo karantinuotis, ar dar baisiau – neužkrėčiau savo garbaus amžiaus tėvų ar kitų giminaičių, kurių tikrai griežtai nelankiau“, – kalbėjo progimnazijos direktorė.
Moteris džiaugiasi, kad iki liepos mėnesio turi šiokią tokią imuninę apsaugą, tačiau pati gan sunkiai persirgusi COVID-19, jau dabar žino, kad skiepysis.
„Mūsų mokykloje nuomonių į patį virusą ir skiepus yra įvairių. Stengiamės nesivelti į kažkokias diskusijas, nes jų jau – su kaupu viešojoje erdvėje. Dirbame biudžetinėje įstaigoje, turime pasitikėti valdžia ir laikytis įstatymų. Tad labai džiaugiuosi, kad nesiskiepijusių ar nepersirgusių mūsų progimnazijoje liko mažuma. Manau, pradedame suprasti, kad visų mūsų vienintelis bilietas į laisvę yra visuotinis pasiskiepijimas“, – kalbėjo G. Romaškienė.
