Prieniškių šeima, savo namų kieme pastačiusi eskimų namelį iš sniego, nė negalėjo pagalvoti, kad jis sulauks tiek dėmesio. Nuotraukas socialiniame tinkle iš įvairių Lietuvos miestų pamatę žmonės ėmė domėtis, ar būtų galima atvažiuoti, nusifotografuoti, ar jaukiai įsitaisius namelio viduje išgerti arbatos.
Ir panašu, kad jeigu ne karantinas, smalsuoliai tikrai atvyktų pasigrožėti statiniu iš sniego. Tačiau kol kas namelio „šeimininkė“ Jurgita Bucevičienė visiems su šypsena tarsteli – karantinas.
„Kai pasidalinau nuotraukomis, tikrai nesitikėjau, kad jos susilauks tiek reakcijų. Žmonės klausinėjo, kur tas eskimų namelis yra, kaip jį statėme. Neslėpsiu – skaitant pozityvius komentarus, širdis džiaugėsi, nes šį namelį statė mano vaikai, aš tik minimaliai prisidėjau. Jie įdėjo daug darbo, ir matant, kad žmonės jį vertina, giria, man, kaip mamai, buvo malonu“, – kalbėjo prieniškė J. Bucevičienė.
Moters teigimu, idėja pastatyti eskimų namelį būtent ir kilo jos devyniolikmečiui sūnui ir dvylikametei dukrai. Kada šalyje ėmė intensyviai snigti, vyresnėlis sesei pasiūlė lipdyti sniego senį, tačiau mergaitė panoro verčiau jau statyti ką nors įdomesnio – kad ir namą. Taip ir gimė eskimų namelio idėja. Žinių, kaip pastatyti tokio tipo statinį, brolis su sese sėmėsi iš interneto platybių: ruošė sniego blokos, pjaustė jų kampus.
„Darbas užtruko dvi dienas. Vaikai namelį statė net ir siaučiant pūgai, teko pakeisti ne vienas sušlapusias pirštines. Ne kartą raginau juos jau pareiti namo, tačiau jie nekantravo užbaigti statinį.
Neslėpiu, iš pradžių, sužinojusi, ką jie sumanė statyti, maniau, jog per daug užsimojo, nerimavau, ar pavyks, bet rezultatas mane nustebino“, – pasakojo Prienų gyventoja.
Ji ir pati kibo į darbus kartu su vaikais, padėjo nešioti sniego blokus, o pastačius namelį, įrengė jo vidų – atnešė kėdžių, staliuką, kilimėlių, žvakę, čia pat – vilnonis pledas. Pasirūpino, kad čia šviestų girlianda.
Dabar šeima kiekvieną vakarą susiruošia į namelį jaukiai pavakaroti, atsineša šiltos arbatos, užkandžių, dalinaisi prisiminimais ir džiaugiasi buvimu kartu.
„Namelyje galėtų išsitekti ir šeši ratu susėdę žmonės. Jame – jauku, šviesu. Aišku, labai ilgai neprisėdėsi, bet smagu visiems kartu pabūti. Ir tai tik pavyzdys, kad visuomet reikia vaikus paskatinti, palaikyti, nes jų galvose gimsta labai įdomių idėjų. Kai matai, kaip jie stengiasi ir kantriai siekia tikslo, norisi paskatinti, kad ir gyvenime jokios pūgos jų neišgąsdintų“, – kalbėjo moteris.
Kieme stovintį eskimų namelį pastebi ir šalimais gyvenantys žmonės. O viena kaimynė, vos pastačius namelį, iškart pro balkoną jį nufotografavo ir siuntė Jurgitai nuotrauką teiraudamasi, kokia pilis čia išdygo.
„Praneša atšalimą, tad namelis dar laikysis, galėsime ir toliau susirinkti, pasėdėti. Nepažįstami žmonės teiravosi, ar galima atvykti pažiūrėti, organizuoti fotosesiją. Kiti gal juokais klausė, kiek kainuotų apsilankymas. Džiaugiamės, kad kitiems patinka, nors, žinoma, statant namelį, apie tai mes negalvojome. Tikslas buvo smagiai praleisti laiką kartu, o ir brolis su sese telefonus, kompiuterius iškeitė į pasibuvimą lauke“, – sakė prieniškė.
