Alytaus Šaltinių progimnazijos 5-8 klasių mokinių grupė kartu su etikos ir meninio ugdymo mokytoja metodininke Asta Labutiene, muzikos mokytoja metodininke Vaida Jarusevičiene ir direktoriaus pavaduotoja ugdymui Milda Kochanskiene įgyvendino projektą „Atraskime ir pažinkime Lietuvą“.
Projektas finansuotas valstybės biudžeto lėšomis pagal Alytaus miesto savivaldybės 21 Švietimo programos priemonę įgyvendinti vaikų ir mokinių veiklos projektus (21.02.01.03), projekto „Atraskime ir pažinkime Lietuvą“ patikslintą paraišką ir sąmatą.
Projekto veiklomis buvo siekiama kompensuoti pasaulinės COVID-19 pandemijos pirmojo karantino metu mokinių patirtą socialinę atskirtį, bendravimo stygių. Stengtasi, kad įvykdžius suplanuotas keliones, mokiniai patirtų pažinimo, atradimo, kūrybos džiaugsmą, o taip pat pagilintų dalykines ir bendrąsias kompetencijas bei pagerintų savo pasiekimus.
Vienas iš projekto tikslų – pažinti Lietuvos etnografinius regionus. Spalio mėnuo džiugino šiluma ir buvo itin palankus kelionėms. Vieną jo šeštadienį kelias nuvedė į Anykščius, kitą – į autentika alsuojantį Šilų dzūkų kraštą, lapkritį mokiniai suspėjo aplankyti Klaipėdą, ,,priimti jūros iššūkį” ir suprasti, kuo kvepia gyvenimas prie jūros. Kelionėse vyravo draugiška, žingeidumu persmelkta atmosfera. Juk tikslas buvo ne tik nuvykti, bet ir pastebėti, kas yra aplink mus, kokiu keliu judame pirmyn. Viktorinų klausimai ragino įžvelgti įvairias kelionės subtilybes.
Štai į Anykščius pro Ukmergę mokiniai riedėjo senuoju carinės Rusijos pašto keliu (Peterburgo – Varšuvos kelio dalis), skaičiavo šalia jo iki šių dienų išlikusius pastatus – pašto arklių keitimo stotis. Anykščių krašte rinkosi paklaidžioti A. Baranausko, A.Vienuolio- Žukausko, J. Biliūno gyvenimo ir kūrybos pėdsakais. Žingsniuodami medžių lajų taku ieškojo poemos ,,Anykščių šilelis” ištraukų, bandė prakalbinti Puntuko akmenį, primindami jam senas legendas. Domėjosi, kaip gimsta paveikslai iš akmens dulkių, kaip žymūs kūriniai gyvena šiuolaikinių menininkų darbuose, kokie vaizdai atsiveria iš aukščiausios Lietuvoje Šv.Mato bažnyčios bokšto. Keliaudami repavo kartu su Vidu Bareikiu jo sukurtą ,,Anykščių šilelio” versiją, artėdami prie Liudiškių kalvos, nepamiršo ,,Laimės žiburio” interpretacijos.
Antroji projekto kelionė nuvedė į Šilų dzūkų kraštą. Nors daugelis esame dzūkai, šį kraštą tądien daugelis ne tik pamatė, bet ir pajuto kitaip. Pirkelių langai, baltomis prijuostėmis papuošti mediniai kryžiai, laiko tėkmės paliesti medžiai žvilgsniais lydėjo linksmai smėlėtomis Zervynų kaimo gatvelėmis bečiauškančius penktokus ir atrodė, kad protėvių gyvenimo laikas liejosi su dabarties akimirka į vieną nedalomą būseną…
Pasakojimų pynę visą ekskursijos laiką pynė etnografė, knygos ,,Šilų dzūkai” autorė, charizmatiška gidė Onutė Drobelienė. Iš jos lūpų dzūkiška tarme buvo išgirsta daug legendų, jos pačios surinktų žmonių pasakojimų, įvairių patyrimų. Tąsyk Dzūkijoje vaikai aplankė Zervynas, Ūlos akyje ieškojo jaunystės recepto, Mančiagirės kapinaitėse stebėjo kryžius, puoštais nuo karo likusių lėktuvų detalėmis, Marcinkonyse sušilom dzūkų paveldo sodyboje pas Rūtą Sakalienę, kepė busilo bandukes, liejo žvakeles (edukacijos: „Išliek žvakelį, iškepk busilo bandelį”), valgė ir gėrė arbatą. Margionyse surado bobos daržą, iš kurio bobulė, anot porinimo, parnešdavo vaikus, stovėdami prie unikalios vietos–Skroblaus upės ištakų– atsigėrė vandens iš jo versmės. Sužinojo, kaip žmogus parsivedė bitutę į namus, kas vyksta klojimo teatre, kaip pamatyti grožį paprastuose dalykuose, kaip juos užfiksuoti ir dar daug, daug visko įdomaus.
Kelionė į Klaipėdą atvėrė kitokį gyvenimo jūros pašonėje vaizdą. Patiems teko išbandyti jūros iššūkį, kurį pasiūlė edukacinė programa. Ją pravedė puikus edukatorius Valdas. Veiksmas vyko Lietuvos Jūrų muziejuje. Mokiniai atliko daug praktinių išbandymų: nuo mazgų, kilpų rišimo, taisyklingo liemenės užsimovimo, vėliavėlių reikšmių šifravimo, Morzės abėcėles pažinimo iki laivo vairavimo ir piratų bausmių patyrimo. Išklausė įtaigų pasakojimą apie slėpiningą, daug ištvermės reikalaujantį žmogaus ir jūros gyvenimą. Išstudijavo paslaptingą jūros gyvių pasaulį, stebėjo įspūdingą žmonių ir delfinų bičiulystę, apmąstė atsakomybę dėl planetos išsaugojimo ir pagarbaus elgesio su gamta. Grįždami Kryžkalnyje pagerbė istorinį atminimą – trumpam sustojo prie Lietuvos partizanų memorialo, sutemose skendinčio obelisko.
Keliones praturtino tiek kultūrine – pažintine prasme, tiek gilesniu savęs pažinimu, tarpusavio santykių tvarumu.
Dėl COVID-19 pandemijos ir antrojo karantino visoje Lietuvoje įvedimo nebuvo įvykdytos visos projekto metu suplanuotos kelionės, tačiau, tikimasi, kad projekto rezultatas – sceninė interpretacija „Kai per Lietuvą keliavau“ bus sukurta ir parodyta progimnazijos bendruomenei iki 2021 m. birželio 1 d. Tam tikslui projekto lėšomis buvo įsigyta komplektas ukulelių, scenos apšvietimui reikalingi prožektoriai ir pultas, o taip pat reikiamos scenos dekoracijos bei kitos priemonės.
