„Gyvename ne gatvėje, o baseine“, – taip tvirtina Alytuje esančios Apynių gatvės gyventojai. Pasak jų, gatvėje daugybė duobių, kuriose palijus telkšo didelės balos. Sužinoję, kad iki gatvės remonto dar turės praeiti nemažai metų, žmonės klausia, kaip gyventi iki tol, jei gatvė plaukia?
„Po lietaus tikrai gyvename lyg baseine. Nors mūsų gatvė yra miesto centre, niekas jos net nesiruošia remontuoti. Ne kartą kreipėmės į savivaldybę, bet jokios konkrečios pagalbos taip ir nesulaukėme.
Iki gatvės remonto – dar daug laiko, tik klausimas: kaip mums gyventi dabar, jei po lietaus visur tyvuliuoja vanduo, jau nekalbu apie duobes“, – apie gyventojus neraminančias problemas kalbėjo Apynių gatvės gyventojas Vytautas.
Alytiškis teigė, kad praėjusi valdžia siūlė prie gatvės asfaltavimo savo lėšomis prisidėti patiems gyventojams, tačiau, pasak Vytauto, čia gyvena nemažai garbaus amžiaus žmonių, kuriems tai būtų per didelė finansinė našta.
Gyventojai stebisi, Apynių gatvė – miesto širdyje. Atrodo, kad miestas centre sutvarkytas, prižiūrėtas, o tik pasisuk į šoną – ir vaizdas jau kitoks.
Alytaus miesto savivaldybės Statybos skyriaus vedėjo pavaduotojas Sigitas Stumbras pripažino, kad iš tiesų – Apynių gatvės remonto dar teks palaukti.
„Pagal žvyruotų gatvių studiją, kurioje remontuoti numatytos gatvės išdėstytos prioritetine tvarka, Apynių gatvė yra 54-oje vietoje. Šiuo metu jau yra suremontuota daugiau kaip 20 gatvių, tad Apynių gatvės remonto gali tekti laukti 5-7 metus“, – sakė S. Stumbras.
Jis atkreipė dėmesį, kad laukimo laikas priklauso nuo finansavimo. Matyti, kad ateinančiais metais finansavimo galimybės bus ne pačios palankiausios, išasfaltuota gali būti tik pora ar kelios gatvės, tad teks palaukti geresnių laikų.
Belaukiant remonto ir asfaltavimo darbų, gatvių priežiūra rūpinasi savivaldybės Miesto ūkio skyrius. Jo specialistai teigė, kad žvyruotų gatvių būklė stebima, čia darbus atlikti pasiunčiamas greideris ar imamasi kitų priemonių.
„Toje gatvėje situacija tokia, kad nėra kur „padėti“ to vandens, padaryti nuolydį. Jei ne gatvėje, tuomet vanduo telkšotų gyventojų sklypuose, o tai tikrai būtų ne ką geresnis variantas. Kiek įmanoma, dedame pastangas, bet kartais tieisiog reikia sulaukti sprendimų iš esmės“, – kalbėjo Miesto ūkio skyriaus specialistai.
Tuo tarpu Vytautas mano, kad savivaldybė galėtų pasirūpinti bent jau žvyro pabarstymu, nes gyventojai, pasibaigus kantrybei, jį beria patys.
„Mums nesunku, tačiau norėtųsi, kad ir atsakingi asmenys daugiau pagelbėtų, visgi tai miesto gatvė“, – teigė alytiškis.