Kasmet paskutinę lapkričio savaitę vyksta Europos atliekų mažinimo savaitė, kurios metu įvairiomis formomis ugdomas ir skatinamas visuomenės sąmoningumas tvaraus išteklių naudojimo ir atliekų tvarkymo klausimais. Alytuje taip pat buvo organizuojami renginiai, tačiau dėl COVID-19 gyvenimas sukasi kitu ritmu.
AlytusPlius.lt pradeda rašinių ciklą apie alytiškių ekologinę atsakomybę. Pirmoji pašnekovė – alytiškė, Alytaus autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė, Kultūros ir meno tarybos narė, aktyvi visuomenės veikėja Klementina Gruzdienė.
Klementina, mūsų tema – ekologinė atsakomybė. Jūs su šeima grįžote gyventi į gimtajį, žaliu ir šeimos miestu save pristatantį Alytų. Ar aktualu jaunai šeimai tokie ekologiniai aspektai? Stereotipiškai svarbiau karjeros ar darbo užmokesčio klausimai…
Viskas labai paprasta – didesniame mieste – didesni atstumai, didesnės laiko, išteklių sąnaudos, brangesnis būstas – juk visa tam reikia daugiau pinigų, daugiau laiko tiems pinigams uždirbti. Reiškia, daugiau vartoti, daugiau eikvoti sąnaudų ir gauti tą patį rezultatą. Gal rinkdamiesi miestą, kur norime auginti vaikus, ir neįvardinome, jog būtent ekologinis aspektas lems, bet laikas praleistas spūstyse, smogas, kasdieniai atstumai – neviliojo. Be to, labai mėgstame laisvalaikį gamtoje, o Alytuje – jis tiesiog už durų. Taigi, net ir tas pats darbo užmokesčio skirtumas tarp miestų – reikėtų dar gerai paskaičiuoti ar tvaresnis gyvenimo būdas pats savaime nekompensuoja to skirtumo. Gal mes ir neiname į ekologinius ūkininkų turgelius, bet tai nereiškia, kad valgome mažiau ekologiškas tėvų užaugintas daržoves.
Šeimoje auginate du vaikus. Teigiama, daugelis vaikų įpročių suformuojama namuose. Kokia atliekų rūšiavimo tvarka jūsų namuose? Ar matant tėvų pavyzdį, vaikams tai irgi tampa įpročiu?
Mums tiesiog pasisekė netikėtai atrasti labai smagų metodą – pastatėme konteinerius, ant kurių informacija pateikta piešinėliais – tokiu būdu ir vaikai gali įsitraukti į rūšiavimą. Jiems toks azartas atrasti patiems pagal piešinukus, kur ką mesti, ir visai neperdedu sakydama, kad jie dar mus ir kontroliuoja, jeigu netyčia randa ne ten išmestą daiktą. Labai patinka tas principas, kad rūšiavimo kultūra palikta ne tik pačiai šeimai, bet ir gamintojai siūlo tokių smagių sprendimų. Tai tik dar kartą iliustruoja kaip Design Thinking (dizaino mąstysenos) metodas laimi net tokiose buitinėse srityse. Be to, ir patys pamatome, kokios rūšies atliekų daugiausia prisikaupia. Pas mus, deja, tai – plastikas. Šis faktas verčia susimąstyti.
Ruošiant publikacijas panašiomis temomis, sulaukiama kritikos, jog rūšiavimas gyvenant bute – neįmanomas. Esą tam nepritaikytos mažos virtuvės. Jūs gyvenate ne bute, tačiau kas lėmė kitokį šeimos požiūrį į šiuos dalykus?
Kad neįmanoma – nesutinku, bet jeigu bateliai spaudžia, anksčiau ar vėliau juos spirsi į kampą. Išties, jeigu tvariai gyventi yra labai nepatogu, tai kiek ilgai gali tęstis pasiryžimas? Mus labai nudžiugino žinia, kad Alytuje pasirodys tekstilės konteineriai. Kol jų nėra, negalima tikėtis, kad žmonės masiškai rūšiuos tekstilę ir specialiai gabens į surinkimo punktus kitame mieste. Taigi, sprendiniai, patogumas neabejotinai didintų atsakingesnį vartojimą. Kitas aspektas – švietimas – sveikinu už šios temos viešinimą. Neabejoju, jog mokyklose ši savaitė taip pat bus paminėta. Galų gale, nemažiau svarbu garsiai įvardinti ir daugybę kartų pakartoti siekiamybes – taip mada pereina į filosofiją, gyvenimo būdą.
Ar sunku rūšiuoti?
Sunku rūšiuoti, kai nėra pakankamai paslaugų (pvz. jau minėtas tekstilės surinkimas ar nekokybiški konteineriai), kitais atvejais – tai tiesiog šiek tiek pastangų reikalaujanti veikla ir taip pat motyvuojanti.
Ar esate bandę, o gal darę eksperimentą su pirkiniais. Tarkim, kaip padėti Žemei, kad masinio vartojimo kultūra nedarytų tokios didelės neigiamos įtakos? Juk svarbūs net ir tokie maži žingsneliai, kaip retesnis plastikinių maišelių naudojimas, daugkartiniai kavos puodeliai ir pan.
Išgirdau frazę – žaliasis smegenų plovimas. Išties, tam tikri sprendiniai, man regis, yra visai ne apie vartojimo mažinimą, o tik apie deklaravimą. Jeigu kaskart važiuosim 20 kilometrų pirkti pieno iš kaimo, nemanau, kad gamtosaugine prasme tai bus teigiamas indėlis. Dėl mažyčiu įpročių kaip plastikiniai maišeliai – visiškai sutinku. Siūtos terbelės toks smagus pasirinkimas. Daugybę metų renkuosi itin talpias rankines nebijodama, kad kažkiek nukentės elegancija. Tai man leidžia sutaupyti itin daug pakuočių smulkiems pirkiniams tais atvejais, kai tenka neplanuotai apsipirkti. Kalbant apie aprangą, kol vaikai buvo maži, aš beveik jiems nepirkdavau rūbų – mielai priimdavau kitų mamų perleistus ar dovanojamus. Pvz., su mano mėgiamu vaikystės megztinuku augs jau su devintas vaikutis. Man tai atrodo labai miela ir prasminga.
Labai greitai įsiliejote į aktyvų visuomeninį Alytaus gyvenimą. Minint Europos atliekų mažinimo savaitę – gal kilo idėja, kaip ir ekologinės atsakomybės klausimu sutelkti žmones, kad atliekų mažinimas taptų madingas ir sektinas pavyzdys?
Man regis, tai tampa neatsiejama bent kokių renginių dalimi. Pvz., akcija „Darom“ jau seniai tapo kolektyvų stiprinimo kasmetiniu renginiu, arba eko žygiai pėsčiomis, kai renkamos atliekos pakeliui. Kalbant apie renginius, kaip tik prieš metus labai organiškai, spontaniškai rengėme namo kaimynų šventę, kurios metu vaikštinėjome po Jaunimo parką ir su išmanančiu gamtą žmogumi klausėme pasakojimų apie parko fauną, lesinome paukščiukus, vaišinome voveraites. Kuo artimesnis, asmeniškesnis santykis su aplinka, tuo atsakingiau norisi su ja elgtis. Dar smagus šios šventės akcentas buvo parko skulptūrų papuošimas šalikais, kuriuos bendruomenės gamino taip pat panaudodamos antrines žaliavas. Arba šių metų Alytaus miesto šventėje „Mano ARTimi, žydintys namai“ tvaraus vartojimo idėja buvo itin ryški – visos nuostabios rožinės dekoracijos buvo sukurtos surinkus nebenaudojamus baldus ir kitus daiktus. Kūrybiškumas ir atsakingas vartojimas gali įgyvendinti nuostabiausias idėjas. O jeigu kalbame ką daryti – tiesiog ramiai luktelėkime, paklausykime – jau ateina jaunų, atsakingų, sąmoningų žmonių karta, kuriems ekologinės atsakomybės idėjos nėra tik mada, o natūrali pasaulėžiūra, manau, jie turi labai gerus atsakymus ir sprendimus.
