Alytaus poliklinikoje dirbanti medicinos psichologė Gintarė Babarskienė visada pasiryžusi pagelbėti gyvenimo kryžkelėse pasimetusiems, išklausymo, pokalbio ar pusiausvyros vidiniame pasaulyje ieškantiems asmenims. Visgi ji pastebi, kad žmonės labai rūpinasi savo fizine sveikata, bet pamiršta, kad dėmesio reikia skirti ir emocinei, dvasinei būsenai. Kai joje – harmonija, tada ir fizinės ligos dažnai aplenkia.
Gydo kūną – pamiršta sielą
Psichologei G. Babarskienei neretai tenka dirbti su onkologiniais ligoniais, kuriems, užklupus ligai, norisi išsipasakoti, pasikalbėti, tad ne vienas jų praveria psichologo duris. „Apsilankę žmonės tarsi patys įvardina, kas galėjo paskatinti jų ligą, prisimena sunkius išgyvenimus, stresą, kurį prieš tai teko patirti, ir ligos priežasčių ieško juose.
Tiesos tikrai yra – mūsų kūnas, fizinė savijauta, labai susiję su tuo, ką mes jaučiame širdyje, kokios emocijos pas mus verda. Įprastai, jeigu išsibalansuoja dvasinis pasaulis, žiūrėk jau užklumpa ir fiziniai negalavimai“, – kalbėjo G. Babarskienė.
Išgirdus onkologinės ligos diagnozę, žmogui nėra lengva, tarsi reikia mokytis gyventi kitaip, keisti požiūrį, „susitvarkyti“ savo mintis ir nusiteikti gydytis, sveikti.
„Pas mane įprastai apsilanko žmonės, kurie jau būna susitaikę su žinia apie ligą. Kai kurie – jau ir sėkmingai sveikstantys. Tačiau ne vienas jų yra sakęs, kad tuo metu, kai sužinojo, jog serga, niekas psichologinės pagalbos nesiūlė, o ir pats žmogus apie tai nesusimąstė, nes vėlgi – svarbiausia tuo metu buvo fzinė sveikata, ir tik vėliau buvo pagalvota apie emocinę savijautą. Išties yra svarbu, kad kai žmogus išgirsta sukrečiančią žinią, būtų sudarytos galimybės pasirūpinti ir jo psichologine būsena“, – pasakojo G. Babarskienė.
Sunkiomis ligomis sergantiems žmonėms būtina jaustis gerai emociškai, patirti kuo mažiau streso, negyventi įtampoje ir juolab negniaužti savyje skaudžių išgyvenimų. Reikia leisti jiems išsiveržti, išjausti tai, kas spaudžia širdį, nelaikyti to sunkumo krūtinėje. Gera dvasinė savijauta turi įtakos spartesniam sveikimui, ilgesniam remisijos laikotarpiui.
Susirgusieji pamato kitas gyvenimo spalvas
„Net ir juodžiausiuose gyvenimo perioduose turime išmokti įžvelgti kažką gero. Sunkiomis ligomis sergantys žmonės dažnai tvirtina, kad liga į jų gyvenimą įnešė ir gerų dalykų, o ir pats gyvenimas pasikeitė. Daug kas sako, kad iki sužinant apie ligą, jie vis kažkur skubėjo, skyrė mažai laiko sau, gyveno ateitimi – laukdavo savaitgalių, atostogų.
O susirgimas išmokė pakeisti požiūrį, džiaugtis kiekviena minute, labiau mylėti save, pamatyti tai, apie ką anskčiau nesusimąstydavo, pasidžiaugti net mažais dalykais. Tai labai svarbu įsisąmoninti kiekvienam ir pritaikyti savo gyvenime. Gaila, bet kartais tik sukrėtimo atveju mes susimąstome ir pradedame gyventi taip, kaip iš tikrųjų reikėtų“, – kalbėjo medicinos psichologė.
Pasak jos, pasikalbėti su psichologu ateina ne tik sergantys žmonės, bet ir jų artimieji. Šalia būnantiems ar sunkų ligonį slaugantiems šeimos nariams taip pat nėra lengva, kartais apima beviltiškumo jausmas. Artimieji nori padėti, ligonio naudai padaryti ką nors apčiuopiamo, tačiau patys nežino ką. Pasak G. Babarskienės, tokiais atvejais svarbus tiesiog buvimas šalia, kad žmogus žinotų, kad jis nėra vienas su savo problemomis.
Alytaus poliklinikoje dirbančiai moteriai sunkiai sergančių ligonių ir jų artimųjų išgyvenimai yra gerai žinomi. G. Babarskienė dar dirba ir paliatyviosios pagalbos komandoje ir važiuoja pas sunkius ligonius į namus.
Darbas pataisos namuose suteikė naudingos patirties
„Visada norisi padėti, tad anksčiau savanoriavau nevyriausybinėje organizacijoje. Dabar taip pat prisidedu prie jos vykdomų projektų ir dirbu su onkologiniais ligoniais. Kiekvienas žingsnis pirmyn, kad ir mažas užsibrėžto tikslo pasiekimas, džiugina“, – pasakojo psichologė.
Anksčiau alytiškė niekuomet neįsivaizdavo, kad dirbs tokį darbą. Tačiau moteris visuomet norėjo, kad darbas būtų įdomus, kad tai nebūtų prievolė. Tad savo pasirinkimu džiaugiasi.
Pirmoji vieta, kur jai teko dirbti kaip psichologei, buvo Alytaus pataisos namai. Dar ir dabar tai sužinoję žmonės nustemba ir teiraujasi, kaip jai ten sekėsi, ar neišsigando.
Tačiau G. Babarskienė tvirtina, kad darbas pataisos namuose jai kaip tik suteikė naudingos patirties ir išmokė tinkamai reaguoti net ir į netikėčiausias stresines situacijas.
„Prie kiekvieno žmogaus galima rasti priėjimą, tik reikia su juo kalbėti jo kalba. Negali visuome vadovautis tik vadovėliais ir teorinėmis žiniomis. Būna situacijų, kada reikia pasikliauti nuojauta, pajautimu“, – sakė jau ketverius metus Alytaus poliklinikoje dirbanti alytiškė.
Pasiteirvaus, kad galbūt psichologai visada žino, kaip geriausia elgtis visose gyvenimo situacijose, ir jiems paprasčiau nesuklysti, G. Babarskienė šypsojosi: tiek ji, tiek kiti – pirmiausia yra žmonės, o žmonės visi daro klaidų.
Užsiregistruoti vizitui pas poliklinikoje dirbantį psichologą – paprasta. Nereikia jokių siuntimų, užtenka paskambinti į registratūrą tel. nr.: 8 (315 ) 36 603.
