Varėnoje prasmingai įamžinamas iš čia kilusios ir amžinojo poilsio į gimtinę sugrįžusios žymios lietuvių režisierės ir teatro meno pedagogės Dalios Tamulevičiūtės atminimas. Varėnoje simbolines duris atvėrus vienuoliktajam Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivaliui, pristatytas solidus albumas „Asmenybės šviesoje“, skirtas šio festivalio dešimtmečiui. Albume, kurį inicijavo Varėnos rajono savivaldybė ir sudarė talentinga pedagogė Joana Grigaitienė, gausu režisierės gyvenimo akimirkų, dešimties festivalio renginių aprašymų, interviu, festivalio organizatorių ir laureatų nuomonių, akimirkų, jis iliustruotas puikiomis fotografijomis. Šį Varėnos krašte precedento neturintį kultūros reiškinį įamžino ir sudarant tikrai didelę išliekamąją vertę turintį albumą dirbo nemažai žmonių. Apie albumo vertę bei paties festivalio svarbą kalbėjo albumo sutiktuvių renginyje dalyvavę Dalios Tamulevičiūtės kolegos, buvę studentai bei knygos sudarytojai.
Apie leidinį kalbėdama autorė ir sudarytoja, ilgametė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, festivalio komisijos narė Joana Grigaitienė prabilo poeto Rimvydo Stankevičiaus žodžiais: „Jeigu ko nors pasigendi, tai imk ir daryk“. Ji sakė, jog labai stengėsi surinkti kuo daugiau vertingesnės informacijos. „Pirmiausia noriu padėkoti už pasitikėjimą ir tikėjimą mano jėgomis. Aš ryžausi šitam darbui ir dabar nesigailiu. Labai džiaugiuosi, jog supratau, kad žinojimas nėra suvokimas. Per visą festivalio dešimtmečio panoramą aš suvokiau, koks didelis kultūrinis turtas yra šitas profesionalių teatrų festivalis Varėnai. Ji pateko į teatrinio pasaulio žemėlapį. Kiek daug susikertančių linijų eina per šį miestą! Su festivaliu užaugo nauja vertintojų karta, mes galim pamatyti pasaulinio lygio menininkų darbus. Jie, vaidindami pasaulio scenose, ten skleidžia žinią apie festivalį Varėnoje. Esu dėkinga, kad sudarant albumą teko bendrauti su daugybe žmonių. Dėkinga už jų gerumą, už tai, kad niekas neuždarė durų, visi mielai bendradarbiavo ir talkininkavo. Tai nėra mano vienos triūsas, tai – puikios komandos darbas. Linkiu visiems gražių festivalio akimirkų“.
Albumo rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba ir Varėnos rajono savivaldybė. Teatrinės veiklos konsultantė – Regina Svirskienė, festivalių turinio informacija Juditos Ikasalienės, leidinys gausiai iliustruotas Rūtos Averkienės ir Agnės Vilbikaitės nuotraukomis, viršelio dailininkė – architektė Eglė Naujokaitytė, dizainerė ir maketuotoja – Rita Tarasevičienė.
Dalios Tamulevičiūtės „auksinio dešimtuko“ studentas, kuris savo dėstytojai atminti 2009 m. įsteigė Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių konkursą, žymus aktorius ir teatro pedagogas Remigijus Vilkaitis pasidžiaugė, jog festivalio dėka po dešimties metų pamatė tikrąją lietuvišką, kokybiškai suvaidinta dramaturgiją ir tai įvyko Varėnoje. „Noriu pirmiausia padėkot albumo sudarytojai. Joana paminėjo, kad Varėnoje kryžiuojasi tam tikros srovės. Tai įrodymas, kad ir periferija gali tapti impulsu, centru, čia gali gimti svarbūs dalykai. Ačiū, varėniškiai, kurie sutartinai dirbot visų festivalių metu. Varėna tampa tarsi pasaulio centras. Ne veltui čia gimė M.K. Čiurlionis ir daugybė kitų šviesių ir talentingų asmenybių, kurie kažkodėl niekur kitur pasaulyje negimsta. Jų čia yra labai daug, tik reikia gerai paieškot, prikelt ir paskatint“. Aktorius, tarsi liudydamas, kaip gerai dėstytoja išmokė savo studentus, nuostabiai suvaidino ištrauką iš vieno savo vaidmenų.
Kita D. Tamulevičiūtės studentė, Lietuvos rusų dramos teatro direktorė Olga Polevikova albumo autorę ir visą kūrybinę komandą pasveikino su dideliu ir labai svarbiu darbu. „Kad gautųsi tiek prasmingų lapų, reikia įdėti labai daug darbo ir meilės. O kiek įdėta meilės į visą festivalį! Albumas – simbolis, kiek į jį įdėta meilės per dešimtmetį. Linkiu festivaliui gyvuoti daugybę metų. Kodėl jis toks svarbus? Man atrodo, kad Dalia buvo be galo išmintinga iki pat savo išėjimo. Kai ji nusprendė, kad amžinojo poilsio nori grįžt į Varėną, tarsi į čia perkėlė teatro centrą ir davė impulsą. Mes turime su ja ryšį iki šiol. Festivalis yra mano asmeninė šventė. Nes kai susirenka daug žmonių, pažinojusių dėstytoją, man atrodo, kad jos daugėja šiame pasaulyje. Festivalis Dalią padaro lyg mūsų visų užnugariu ir kuo daugiau praeina laiko, ji tampa didesnė ir didesnė. Dalia buvo teatro milžinė ir tikra legenda. Per festivalį visa teatro bendruomenė tampa stipriu užnugariu jaunesniems studentams ir aktoriams. Jos asmeniniai įsitikinimai tame festivalyje yra perduodami. Labai svarbu šioje profesijoje turėti tokį užnugarį Lietuvoje ir Varėnoje“.
Aktorė, režisierė, choreografė, poetė Birutė Mar, kalbėdama apie savo dėstytoją, sakė, jog laikas augina asmenybės spinduliavimą. Prisimindama kitą garsią lietuvių asmenybę Unę Babickaitę, aktorė sakė, kad visuomenininkai kažkuo panašūs, nes jie kitokiom vertybėm gyvena. Tai liudijo jos perskaityti U. Babickaitės žodžiai iš jos dienoraščių: „Aktorius neturi nei marmuro, nei dažų, kuriais įkūnytų savo vaizduotės kūrinį. Aktorius savo kūrinį gali pateikti tik savo siela – dieviška kibirkštėle, kurią turi savy. Turėkim atvirą širdį ir nebijokim jos rodyti… Menas amžinas, o gyvenimas toks trumpas“.
Režisierės draugė ir bendražygė, teatro pedagogė, aktorė Elena Savukynaitė, kuri vienuoliktus metus yra festivalio komisijos narė bei rūpestinga šio festivalio globėja, iš atminties atšaukė nuoširdžias akimirkas, kuriose žymi režisierė – trapi moteris, labai mylinti vaikus, kurioje buvo stipri dzūkiška prigimtis. „Pasidalindama asmeninėmis akimirkomis, norėjau visai kitom spalvom nuspalvinti Dalios asmenybę“.
E. Savukynaitės sūnus, taip pat D. Tamulevičiūtės studentas, aktorius Henrikas Savickis sakė, jog teatro menas yra „dabar“. Tad albumas, kuriame užfiksuotos festivalio akimirkos – labai prasmingas darbas. „Kiekvienas pedagogas padaro tikrą įtaką savo mokiniams. Mes labai didžiavomės, kad mokėmės pas D. Tamulevičiūtę, ji mus tarsi pažymėjo“. Tarsi atsidėkodamas savo dėstytojai bei albumo kūrėjams, aktorius renginį papuošė jautriomis melodijomis ir eilėmis.
Kita „auksinio dešimtuko“ studentė Dalia Storyk pastebėjo, jog festivalio metu kiekvienais metais simboliškai pasisveikiname su Dalia ir švenčiame jos gyvenimą. „Kol gyvuos festivalis, kol vaidins jos mokiniai, Dalios vardas bus visada gyvas“.
Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta pažymėjo, kad laikas tikrai patikrino tiek žymios kraštietės reikšmę ir indėlį į teatro gyvenimą, tiek ir paties Varėnoje vykstančio festivalio svarbą ne tik Varėnos krašto žmonėms, bet ir gausiai teatro bendruomenei. „Tad pirmą „Ačiū“ tariu Daliai Tamulevičiūtei, o daugybė padėkos žodžių skirti visiems, kurie buvo šalia ir kurie toje šios asmenybės šviesoje augo ir dalinosi savo talentais, kurie dirbo, kad viskas būtų suderinta ir sklandu. Džiugu, kad festivalį įamžino ir sudarant tikrai didelę išliekamąją vertę turintį albumą dirbo nemažai žmonių. Už puikų darbą nuoširdų „Ačiū“ sakau mielai mano lietuvių kalbos mokytojai Joanai Grigaitienei už visiems prisidėjusiems. Ši kūrybinga Varėnos krašto asmenybė yra parašiusi ne vieną knygą ir visos jos parengtos taip, kaip ji vesdavo savo pamokas – profesionaliai, kruopščiai ir labai atsakingai. Joana Grigaitienė – puikus pavyzdys, kaip reikia puoselėti ir drąsiai įgyvendinti savo talentą. Dėkojau teatro bendruomenei, kad varėniškius priėmė į teatro šeimą, kad festivalyje jaučiamės kaip tos šeimos dalis. Per dešimt metų Varėnos krašto žiūrovai taip pat tapo truputį teatro kritikais. Akivaizdu, kad festivalis išaugo ne tiek spektaklių gausa, bet kokybe“.
Albumo „Asmenybės šviesoje“ pristatymo renginyje pedagogė Joana Grigaitienė buvo apdovanota Varėnos rajono savivaldybės ženklu „Už nuopelnus Varėnos kraštui“. Šis garbingas apdovanojimas jai skirtas už ilgametį ir nuoseklų darbą, asmeninį indėlį ugdant asmenybes ir Varėnos krašto kultūros puoselėjimą.
Varėnos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Stasė Bingelienė visos švietimo bendruomenės vardu J. Grigaitienei padėkojo už jos išminties šviesą, kuri sklinda per jos mokinius.
„Man pasisekė visą laiką būti tarp nuostabių žmonių. Turėjau talentingus mokinius, man tarsi buvo viskas padėta ant lėkštės, aš tik turėjau galimybę pasiimtiׅ“, – atsiėmusi garbingą apdovanojimą sakė Joana Grigaitienė.
Išties Dalios Tamulevičiūtės kūrybos tąsa Varėnoje jau vienuolika metų šildo visus neabejingus teatro menui ir pažymima prasmingais darbais.
.
