Šis laikotarpis, nerimas dėl savo ir artimųjų sveikatos, suvaržymai, karantinas yra neįprastas ir visiškai naujas reiškinys mūsų gyvenime.
Įsibėgėjus pandemijai daugelis valstybių pradėjo skelbti grėsmingai augančius skyrybų, šeimos ginčų skaičius. Priverstinis „užsidarymas“ namuose smarkiai pakeitė šeimos narių gyvenimus: namai virto ofisais, darbo vietomis, mokyklomis, be galimybės gauti vaiko priežiūros pagalbą iš šalies (senelių, auklių, darželių ir pan.). Taip pat buvimas kartu ilgesnį laikotarpį, o ne tik pora valandų vakarais, savaitgaliais ar švenčių atostogų metu, sąlygojo natūraliai išaugusios trinties, neretai peraugančius į susidūrimus, nuolatinius priekaištus vienas kitam, kartais nuvedančius į krizines situacijas ir santykius, kai galvoje pradeda kirbėti mintys – „nėra prasmės“, „daugiau negaliu kentėti“ – būsenos.
Kai kurie sutuoktiniai, nusprendę nutraukti santuokas, taip pat santuokos nutraukimą įvardino, kaip sprendimą, kuris jau turėjo būti priimtas anksčiau, bet pritrūko laiko, gal drąsos sau ir kitam pasakyti, kad faktiškai, kaip šeima, jie jau nebeegzistuoja. Kaip tai atsiliepė Lietuvoje?
Statistikos departamento viešai skelbiamais duomenimis, skyrybų skaičius Lietuvoje, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu sumažėjo (2019 – 663, 2020 – 432 atvejai). Be abejo tam galėjo padaryti įtaką ir įsigaliojęs naujas teisinis reguliavimas dėl privalomosios mediacijos taikymo šeimos ginčuose prieš kreipiantis į teismą, ir pasikeitęs, prisitaikęs prie situacijos, teismų darbas (dokumentų priėmimas nuotoliniu būdu ir t.t.).
Iššūkis, su kuriuo susidūrė skyrium gyvenantys tėvai – bendravimas su skyrium gyvenančiu vaiku ir dalyvavimas jo gyvenime. Daugelis teismų sprendimų, taikių tėvų susitarimų nenumatė skyrium gyvenančio vieno iš tėvų ir vaiko bendravimo išimtinomis sąlygomis. Reikalavimas laikytis karantino, socialinio atstumo, daugeliui tėvų kėlė klausimą, kaip užtikrinti, vykdyti, ar vykdyti vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimą susitinkant fiziškai, ar tai saugu vaikui.
Iš tiesų ši situacija buvo nepažįstama mums visiems, o tai, kas yra nežinoma, nesaugu, kelia nerimą, kelia nerimą, ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Todėl svarbu nepamiršti, kad kas benutiktų, vaikams žinojimas, kad jis mylimas, juo rūpinasi abu tėvai, nesvarbu ar jie gyvena kartu, padeda lengviau „nuimti“ nerimus ir baimes. Kai kuriems tėvams, suprantantiems, kad vaiko gerovė, emocinė būsena, sveikata ir saugumas yra svarbiausia, pavyko adaptuotis ir prisitaikyti prie naujų aplinkybių (pvz. vienas iš jų tam tikrą laikotarpį bendravimas virtualiu būdu – skype, zoom platformose ir pan). Tačiau prie pasikeitusios situacijos prisitaikyti pavyko ne visiems. Kai kuriais atvejais, karantinas, suvaržymai, reikalavimas laikytis socialinio atstumo, tapo įrankiu apriboti skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimą. Šiems tėvams buvo sudėtinga rasti sprendimus, kaip užtikrinti galimybę vaikui bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu ar mama.
Kaip to išvengti ateityje? Be abejonės jau dabar aptarti galimas bendravimo formas, būdus. Taip pat svarbu nepamiršti, kad:
1. Sveikata svarbiausia – užtikrinti savo ir artimųjų saugumą
Pandemijos, karantino laikotarpiu svarbu laikytis siūlomų, priimtų saugumo užtikrinimo būdų. Nesutarimus aštrina situacijos, kuomet vienas iš tėvų griežtai laikosi nustatytų saugumo reikalavimų (kaukės nešiojimas, dažnas rankų plovimas, socialinis atstumas, viešų vietų vengimas ir pan.), tuo tarpu kitas lankosi viešose vietose, skeptiškai vertina, kritikuoja ar piktinasi dėl įvairių suvaržymų.
Nepamirškime, kad turite siekti išlikti saugūs patys ir užtikrinti reikiamą saugią priežiūrą vaikams. Pasikalbėkite apie savo nerimus, išsakykite prašymus vienas kitam laikytis nustatytų rekomendacijų ir vertinkite tai ne kaip vienas kito kontrolę, o kaip atsakingą požiūrį į vaiko, savo bei savo aplinkinių gerovę ir saugumą.
2. Būkite pasiruošęs atsakyti vaikams į visus su pandemija, atsiradusiais suvaržymais susijusius klausimus
Tai yra naujas reiškinys, įvykis visų mūsų gyvenime. Vaikai girdi daug įvairios informacijos tiek iš žiniasklaidos priemonių, tiek iš draugų ar ugdymo įstaigų specialistų. Daugelis jiems svarbių renginių, užsiėmimų yra atšaukiami. Jiems gali būti sunku suprasti skirtingai pateikiamas, vertinamas informacijas, susitaikyti su priverstiniais pasikeitimais. Visa tai vaikams irgi gali kelti nerimą, baimę, kartais pyktį.
Būkite pasiruošę padėti suprasti, paaiškinti. Bendras tėvų požiūris, vieningai atsakingi veiksmai, informacijos pateikimas, atsakymas į vaikui rūpimus klausimus, padės jam jaustis saugesniam.
3. Laikykitės įsipareigojimų, įprastos rutinos
Esant galimybei, laikykitės iki tol buvusios ir įprastos bendravimo su vaiku tvarkos. Kai dėl tam tikrų aplinkybių: sveikatos problemų, privalomos savi-izoliacijos; sutartyje, teismo sprendime numatytų sąlygų (pvz.: vaiko paėmimas iš ugdymo įstaigos, bendravimas viešoje vietoje ir t.t.,), įprasta tvarka sunkiai įgyvendinama arba neįgyvendina visai, aptarkite, ieškokite kitų sprendimų.
Kai susitarti sunku, visada yra galimybė gauti pagalbą. Alytaus miesto ir rajono savivaldybių bendruomeniniuose šeimos namuose yra teikiamos nemokamos mediatoriaus paslaugos, tai yra neutralaus, nešališko specialisto, padedančio ieškoti taikaus susitarimo. Kai dėl karantino, socialinės distancijos reikalavimo ar kitų aplinkybių su specialistais nėra galimybių bendrauti tiesiogiai – paslaugos gali būti teikiamos nuotoliniu būdu, pasitelkiant tėvams priimtinus bendravimo būdus (konferencinis skambutis, skype, zoom ir pan.).
Svarbu nepamiršti, kad vengimas, nenoras spręsti situacijos, esant ir taip įtampą didinančioms aplinkybėms, augina nerimą, nepasitenkinimą, kuris gali išsiveržti, kaip ugnikalnis pykčiu, kaltinimais vienas kitam ar kitais stipriais „koviniais“ veiksmais.
4. Prisitaikyti prie situacijos
Daugelis tėvų turėjo sutartas ir įprastas pareigas – vežiojimas į būrelius, mokyklas ir pan., pasikeitus situacijai, karantino laikotarpiu šias veiklas galite pakeisti kitomis – jeigu vaikas negali matytis su skyrium gyvenančiu tėvu fiziškai – išbandykite naujus bendravimo būdus (skype, messanger, zoom ir t.t.), virtualioje erdvėje galima rasti daug puikių patarimų, ką galima su vaiku nuveikti virtualiai bendraujant – žaidimai, įvairių užduočių atlikimas, filmo peržiūros, pokalbiai, pusryčiavimas, vakarieniavimas ir kitos veiklos galimos ir nesant fiziniam kontaktui.
Taip pat, daugelio tėvų ekonominė situacija, finansinė būklė pasikeitė, kai kurie netenka darbo. Tai gali atsiliepti ir vaiko poreikių tenkinimui, išlaikymo vaikui mokėjimui. Aptarkite, pabandykite suprasti tą situaciją ir galimus sprendimo būdus, kaip šiuo sudėtingu finansiniu laikotarpiu užtikrinti vaiko poreikius.
5. Būkite atviri ir kantrūs vienas kito atžvilgiu, veikite bendrai kaip vaiko tėvai
Bendraudami tarpusavyje, tėvai vieno iš tėvų rūpestį dėl saugių sąlygų sudarymo, siekiant užtikrinti vaiko sveikatą, rekomendacijų laikymosi, turėtų vertinti ne kaip kontrolę vienas kito atžvilgiu, bet, kaip normalų susirūpinimą ir norą žinoti. Svarbu aptarti galimas situacijas, kai vienas iš tėvų dėl sveikatos problemų, negalės pasirūpinti vaiku, kas tuo metu prižiūrės vaiką. Tai ypač aktualu tam iš tėvų, su kuriuo yra nustatyta gyvenamoji vieta, tai yra – turėti „atsarginį planą“, kurį žinotų skyrium gyvenantis tėvas/mama ir pats vaikas.
Tokiomis situacijomis, tėvai labiau nei gyvenant įprastu gyvenimo ritmu, turi susikoncentruoti į vaiko poreikius, jo interesus ir ieškoti sprendimų, o ne ieškoti papildomų problemų, nekelti savo reikalavimų, ne kaltinti. Padėti gali įsiklausymas į kito tėvo argumentus, nerimus, išsakytus nerimus, argumentus, pasidalinimas savo jausmais, mintimis, siūlymais ir ieškojimas galimo naujo sprendimo.
Svarbiausiai – būkite kantrūs. Situacija nepasikeis per naktį. Kartais rasti sprendimą, atsiradus naujoms aplinkybės, reikia laiko, bendravimo, įsiklausymo, supratimo.
Nepavykus susitarti patiems – kreipkitės pagalbos. Nėra padėties be išeities!
Alytaus miesto savivaldybės Bendruomeniniuose Šeimos namuose gali gauti nemokamas psichologo konsultacijas. Dėl pagalbos ieškant taikių sprendimų galite kreiptis į VšĮ biuras Pactum mediatorių, tel: +37064831718, el. Paštas odeta.inte@pactum.lt.
