Neseniai Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje dirbti pradėjusį gydytoją anesteziologą reanimatologą Joną Lazauską pacientai jau atpažįsta. Ko gero, ir dėl šypsenos, kuria jaunas medikas visuomet stengiasi padrąsinti savo pacientus.
„Kai gydytojas šypsosi, tai ir pacientui maloniau su juo bendrauti. Padrąsinančios šypsenos, palaikančio žodžio ir patarimo labai reikia, kai pacientas laukia sudėtingos operacijos“, – įsitikinęs gydytojas J. Lazauskas.
Anesteziologas yra tas žmogus, kuris prieš operaciją parenka pacientui tinkamą anestezijos rūšį, reikalui esant jį užmigdo ar skiria nejautrą, pritaiko nuskausminimo būdus, pasirūpina, kad žmogus būtų saugus tiek jam atliekant operaciją, tiek po jos.
Pabandė, patiko ir pasiliko
J. Lazauskas gydytoju anesteziologu Alytaus ligonėje pradėjo dirbti rugpjūčio mėnesį. Į čia jis važinėja iš Kauno. Alytuje vyras dirba pilnu etatu, o papildomai dar darbuojasi ir Respublikinėje Kauno ligoninėje, kur atlieka gydytojo reanimatologo funkcijas.
Kaune gimęs, augęs ir studijavęs medikas darbą Alytuje pasirinko prisiklausęs gerų rekomendacijų, teigiamų atsiliepimų apie Dzūkijos sostinę ir darbo sąlygas jos ligoninėje. Tad sulaukęs pasiūlymo čia dirbti, ilgai nedvejojo.
„Galvojau važiuoju pabandysiu, o jei patiks – liksiu. Taip ir pasilikau. Viskas sekasi gerai, ir darbas čia man patinka. Man visada imponavo anesteziologijos sritis, tad tam skiriu daugiausia laiko, o reanimatologu dirbu mažesniu krūviu“, – sakė 30 metų J. Lazauskas.
Jo nė kiek neišgąsdino girdėtos replikos, kad Alytus nedidelis miestas, kad didmiesčiuose – daugiau galimybių. Jaunas gydytojas įsitikinęs, kad gerai dirbant, galimybių tobulėti ir kilti yra visur.
„Na ir koks gi Alytus mažas miestas? Juk šeštas pagal dydį. Čia yra regioninė ligoninė ir nors anestezijų netenka atlikti tiek daug, kiek didžiuosiuose miestuose, bet darbo užtenka“, – teigė J. Lazauskas.
Nors Alytuje jis dirba neseniai, pacientai jį jau atpažįsta, o ir prie kolektyvo pritapti nebuvo sudėtinga. Kaip sako J. Lazauskas, turbūt ne veltui žmonės kalba apie dzūkų svetingumą, jie – išties nuoširdūs žmonės.
„Su dzūkeliais smagu, kartu ir pajuokaujame, ir patirtimi dalijamės. Mes, naujokai, įnešame šviežių žinių, ilgai dirbantys taip pat turi kuo pasidalinti, taip ir semiamės vieni iš kitų patirties. Pradėjęs dirbti aš visuomet pasidomiu, kaip ten viskas vyksta, kokia tvarka“, – pasakojo gydytojas anesteziologas.
Pacientai vis klausia apie amžių
Jauną gydytoją maloniai sutinka ir pacientai. Tiesa, jie žiūri į jį su nuostaba ir visuomet pasiteirauja, kiek gi jam metų. Daugeliui atrodo, kad gydytojas yra jaunesnis negu 30-ties.
J. Lazauską maloniai nustebino ir ligoninės prieigose sutiktos nepažįstamos moters reakcija. Tuo metu jis ligoninėje dirbo tik savaitę, o sutikta moteris nusišypsojo ir sakė, kad jį puikiai prisimena.
„Tik atėjus dirbti prieš akis sukasi daug naujų veidų, ir gydytojai ne visada juos atsimena. O štai žmonės, pasirodo, neužmiršta. Būdami ligoninėje jie dažnai pamena tuos, kurie nusišypsojo, padrąsino, suteikė visą reikalingą informaciją. Kadangi moters reakcija buvo maloni, tad turbūt ji manęs blogu žodžiu nemini“, – juokėsi gydytojas.
Mediku norėjo matyti močiutė
J. Lazauskas pats sau dažnai užduoda klausimą, kodėl jis pasirinko būtent mediko profesiją. Šeimoje dirbančių šį darbą nėra, o apie anūką gydytoją pasvajodavo tik Jono močiutė.
„Sekėsi chemija, biologija, universitetas buvo arti namų, tai ir pasirinkau. Nors paauglystėje svajodavau būti teisininku, vėliau nuomonę pakeičiau. Studijuodamas norėjau sukti chirurgijos link, bet po to mane sudomino būtent anesteziologija“, – sakė gydytojas.
Pasirinkęs mediko specialybę, jis savo pasirinkimu nė karto nesudvejojo. Nors mokslai buvo sunkūs, J. Lazauskas niekada nenuleisdavo rankų. Eiti į priekį skatindavo užsispyrimas siekiant užsibrėžto tikslo.
Anesteziologo darbe svarbu viską tiksliai paskaičiuoti, suplanuoti, susikaupti ir išlikti ramiam. J. Lazauskas mintyse susidėlioja planą, kurio stengiasi laikytis. Iškilus nenumatytoms situacijoms, svarbiausia nepanikuoti ir priimti greitus sprendimus. Nors minčių apie darbą neštis namo nesinori, gydytojas neslepia, kad nuo visko atsiriboti neįmanoma ir mintyse kartais dar kirba pamąstymai apie vieną ar kitą situaciją, kurią norisi paanalizuoti.
Gydytojo anesteziologo darbo grafike numatytos ir planinės operacijos, ir budėjimai, kurių metu jau nieko iš anksto nenumatysi. Didžiausią džiaugsmą J. Lazauskui suteikia gerai pasibaigusios Cezario operacijos. Tuo metu lydi pačios geriausios emocijos.
Vienintelis trūkumas – kelias
„Na, o kalbant apie kitą sritį – darbą reanimacijoje, mano draugai pajuokauja, kad jau geriau pas mane ten nepapulti. Kaip ir minėjau, svarbiausia išlikti ramiam ir užtikrintai žinoti, ką darai“, – teigė J. Lazauskas, iš pažiūros atrodantis auksinės kantrybės žmogus.
Jos gydytojui pritrūksta nebent dėl prastos būklės kelio, kuriuo tenka važinėti iš Kauno į Alytų. Artėja žiema, slidūs keliai, važiuojant tokiu keliu jaustis saugiai negali.
„Bet aš optimistas, girdėjau, kad dar po poros metų ledai pajudės. Labai tikiuosi. Tas kelias – vienintelis trūkumas, kurį sutvarkius būtų geriau ne tik man, bet ir kitiems važinėjantiems dirbti iš vieno miesto į kitą“, – kalbėjo gydytojas.
