Daugiau negu šimtas – tiek raganų gyvena Alytaus rajone, Vidos Rutkauskienės namuose. Ir tokia kompanija moteriai visai nebaisi. Kol vieniems šios būtybės kelia baimę, Vidai priešingai – atrodo visai dailios. Tad tik suradusi kur raganaitę, moteris nedvejodama ją perka ir vežasi į Ąžuolinių kaime, Simno seniūnijoje esančius savo namus.
Nors V. Rutkauskienės sukauptų raganų skaičius nemenkas, ji savęs kolekcioniere nelaiko. Moteris teigė, kad raganų ji specialiai neieško, jos tarsi pačios ją susiranda.
„Mano manymu, jeigu žmogus kolekcionuoja, tai jis pats ieško, mainosi, bendrauja su bendraminčiais. Aš neieškau, jos man tiesiog pačios užkliūva už akių, o tada jau ramiai nepraeinu ir nusiperku“, – pasakojo 62 metų V. Rutkauskienė.
Raganos moters gyvenime atsirado prieš kiek daugiau nei 20 metų. Jubiliejaus proga vietoje gėlių raganą Vidai padovanojo jos draugai.
„Jie bijojo mano reakcijos, kaip įvertinsiu tokią dovaną. Bet aš ją priėmiau labai smagiai ir ji man patiko. Nuo to viskas ir prasidėjo. Raganaites ėmiau visur pastebėti ir vis įsigydavau naujų“, – kalbėjo Alytaus rajono gyventoja.
V. Rutkauskienė juokauja, kad visgi pirmoji ragana, greičiausiai buvo ne toji dovanotoji, o ji pati. Moteriai naujametiniame vakarėlyje teko vaidinti raganą. Tąkart, persirengusios raganos kostiumu, jos visą vakarą niekas nepažino. Galbūt jau tada buvo ženklas, kad moters gyvenime tų raganų atsiras ne viena.
„Dabar jau nė nežinau tikslaus skaičiaus, kiek jų turiu. Tikrai virš šimto, anūkas neseniai bandė skaičiuoti, bet pametė skaičių. Visos mano raganos skirtingos, tik dvi – identiškos. Žmonės sako, kad pirktinės jos visos vienodos, bet taip nėra. Jų bruožai skirtingi, kiekviena savotiška“, – kalbėjo V. Rutkauskienė.
Anksčiau raganos glaudėsi Vidos namuose, tačiau vėliau moteris jas pernešė į pirties pastatą. Sakoma, namuose raganas laikyti negerai, tačiau moteris tvirtina, kad nėra prietaringa ir jas į kitą vietą išnešė tikrai ne dėl baimių. Namuose sukabintos raganaitės kaupdavo labai daug dulkių, o ir plėstis nelabai buvo kur, tad joms teko paieškoti kitos vietos. Taip raganaitės atsidūrė pirties pastate.
Raganoms pirtyje patiko ir kiekviena čia rado savo vietą. Nors iš pradžių užėjus jų apžiūrėti kiek nejauku, greitai tas nejaukumas dingsta, o raganos atrodo visai nebaisios. Pirtyje jų yra visokių: ir besišypsančių, ir rimtų, su šluotomis ir be jų. Net keli raganiai moteriškoje kompanijoje įsitaisę. O viena raganaitė nelabai padori – apnuoginusi krūtinę sukasi.
„Šitą man draugė juokais padovanojo. Buvo radusi visai nuogą, bet tos nedrįso pirkti, tai šitą parvežė. Tai ir sakau, kad šioji – nelabai padori“, – juokėsi V. Rutkauskienė.
Raganos į Alytaus rajoną yra atkeliavusios iš įvairių vietų Lietuvoje ir užsienyje. Vida jas perka pati, padovanoja artimieji, draugai. Didesnės raganos nemažai kainuoja, tačiau moteris joms pinigų negaili. Moteris yra surengusi ir dvi raganų parodas Simne bei Alytuje. O kaip gi į tokias ilganoses gyventojas reaguoja Vidos vyras Vitas?
„Pinigų dažnai paaukoti tenka“, – juokėsi jis. O Vida tvirtino, kad ir sutuoktinis su raganomis susigyvenęs, niekada jos nestabdė ir puikiai žino, kad jai vietoj kvepalų kur kas geriau dovanoti raganą.
„Raganų bijoti nereikia. Jos niekam nekenkia. Atrodytų, lyg saugo namus. Nors kai kas sako, kad jos gali užburti, deja, mano norų šios raganaitės nepildo. Jeigu jau tikrai jos galėtų užburti ir manęs klausytų, tada kaime nė vieno „pjoko“ nebeliktų, visi gyventų be alkoholio“, – juokavo humoro nestokojanti moteris.
Gal dėl to ir jos raganos visai nepiktos.
