Net 33 procentai apklaustų dirbančių žmonių nežino apie cheminių medžiagų darbo aplinkoje poveikį jų sveikatai, atskleidė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos inicijuotas tyrimas. Šie duomenys ir pastarieji įvykiai Alytuje rodo, kad nelaimingų atsitikimų ir pavojingų medžiagų darbe prevencijai vis dar skiriama nepakankamai dėmesio, o tai gali privesti prie skaudžių padarinių ne tik konkrečioje įmonėje, bet ir visame regione.
Prastai informuoti jaučiasi 22 proc. ir tik 18 proc. apklaustųjų savo žinias įvertino gerai.
„Pavojingos medžiagos yra ne tik chemikalai, bet ir proceso metu išsiskiriantys teršalai, bei natūralios kilmės medžiagos – grūdų, medžio dulkės, asbestas ar žalia nafta“, – teigė Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) Lietuvos ryšių punkto koordinatorė ir Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Nerita Šot.
Mokyti svarbu nuo vaikystės
Norėdama atkreipti dėmesį į darbuotojų saugos ir sveikatos valdymą, jo svarbą, prevencijos kultūrą, bei opias saugos darbe problemas, EU-OSHA spalio paskutinę savaitę kasmet skelbia Europos darbuotojų saugos ir sveikatos savaite.
Valstybinė darbo inspekcija šios savaitės metu organizavo ir baigiamąją Saugių darbo vietų kampanijos konferenciją – „Praktiniai pavojingų medžiagų valdymo sprendimai“. Jos metu dėmesys buvo nukreiptas ne tik į pavojingas medžiagas, bet ir į gerąją praktiką siekiant išvengti pavojingų medžiagų neigiamo poveikio dirbantiesiems.
KTU profesorė Dr. Jolanta Dvarionienė konferencijos metu pristatė ES finansuojamą projektą „Pavojingų cheminių medžiagų pakeitimas“, kuris suteikia galimybę įmonėms gauti finansinę paramą ir vykdyti pavojingų medžiagų pakeitimą į nepavojingas alternatyvas.
Profesorė akcentavo, kad suvokimą apie pavojingas medžiagas ir saugumą darbe reikia ugdyti nuo pat mažens – „Auklėti labiausiai reikia ne darbuotojus. Auklėti, šviesti ir informuoti reikia jaunąją kartą“.
