Paskelbus, kad paminklą Dainavos apygardos partizanų atminimui planuojama statyti Senamiesčio skvere, atgijo svarstymai, kuri vieta mieste vis dėlto šiam paminklui būtų tinkamiausia.
Alytiškė Giedrė Bulgakovienė, Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos direktorė, įsitikinusi, kad tam geriausia tiktų Žaliosios gatvės prieigos.
„Mano galva – gera vieta paminklui Dzūkijos partizanams atminti Alytuje“, – tokią savo nuomonę prie Žaliosios gatvės nuotraukų socialiniame tinkle pareiškusi G. Bulgakovienė sulaukė palaikymo ir pritarimo. Reaguodami į pasiūlymą, alytiškiai tvirtino, kad tai tinkamesnė vieta nei Senamiesčio skveras.
G. Bulgakovienė teigė, kad mintis apie Žaliosios gatvės prieigas, kaip apie galimą variantą paminklo atsiradimui, jos galvoje sukosi seniai.
„Nepriklausau jokioms darbo grupėms, komisijoms, ir priimant sprendimą, kur statyti paminklą, nedalyvavau. Tačiau seniai gyvenu Alytuje ir man ne tas pats, kas jame vyksta. Žinau, kad paminklas turi būti, suprantu, koks jis yra svarbus ir savo širdimi jį priimu. Ir man, kaip tremtinių vaikui, skauda, kai diskutuojant šia tema, ieškant sprendimo, pasireiškia kažkoks priešiškumas, nuoskaudos. Tai nėra gerai“, – kalbėjo G. Bulgakovienė.
Moters nuomone, Senamiesčio skveras nėra pati tinkamiausia vieta paminklui. Ji prisimena, kaip alytiškiai anksčiau tarsi apgynė dabartinį skvero vaizdą, priešinosi kai kuriems architektūriniams sprendiniams, „pastovėjo“ už tai, kad jis būtų būtent toks, kokį jį dabar matome.
„Turbūt žmonės jį dabar ir nori matyti tokį, koks yra. O kodėl gi ne Žalioji gatvė? Ten yra daug laisvos erdvės, ta vieta puikiai matoma. Nesinori, kad tokiame konktekste jaustųsi žmonių susipriešinimas, tad reikėtų ieškoti sprendimo, kurį visi vertintų kur kas palankiau“, – svarstė G. Bulgakovienė.
Tačiau Alytaus vicemeras Šarūnas Klėgeris nesiėmė spręsti, ar naujai pasiūlyta vieta gera, ar bloga, bet yra įsitikinęs, kad blaškymosi šioje vietoje būti negali, pirmiausia reikia užbaigti pradėtus darbus.
„Man nėra žinoma, ar apie Žaliąją gatvę buvo kalbama anksčiau, bet kai mes perėmėme estafetę, svarstomos buvo trys vietos: Šaulių namų prieigos, teritorija Miesto sode, netoli paminklo „Nurimęs varpas“, ir Senamiesčio skveras. Buvo pasirinkta būtent pastaroji preliminari vieta. Tokį sprendimą priėmė visų suinteresuotų pusių atstovai“, – sakė Š. Klėgeris.
Pasak vicemero, kiekvienas gyventojas vietą paminklui gali matyti vis kitą, tačiau bendrą sprendimą rasti reikia. Visiems įtikti neįmanoma, bet šiuo atveju svarbu įsiklausyti į žmonių, kuriems partizanų atminimo išsaugojimas labai svarbus, nuomonę. Į tuos, kuriuos istoriniai įvykiai yra palietę asmeniškai.
„Šiuo atveju, blaškytis negalime. Negalime nuolat keisti savo nuomonės. Rasti sutarimą buvo sudėtinga ir jo ieškojo daug žmonių. Nesakau, kad bus tik taip ir ne kitaip. Kada bus padaryta tai, kas numatyta, paruošta paminklo Senamiesčio skvere vizualizacija, tada bus aišku, kaip kas susidėlios. Jeigu pritarimo nebus, ieškosime kitų variantų. O dabar dirbame ties tuo, kas pradėta“, – kalbėjo vicemeras.
