Rinkimai artėja prie kulminacijos. Jų eiga, batalijos, kandidatai kelia įvairiausių minčių. Čia – keletas jų.
**********
Jei šviesios atminties Romualdas Ozolas prisikeltų ir pamatytų, kas sukasi jo įkurtos partijos centre, numirtų dar du kartus.
Vieną kartą – iš gėdos, antrą – iš apmaudo.
Kad tie partijos centro veikėjai turbūt net nežino, kas buvo Romualdas Ozolas.
**********
Šių dienų įvykių kontekste labai gerai atrodytų rinkimų šūkis: „Žinau, kad galiu sėsti, bet vis tiek noriu!“.
Deja, jo nepasirinko nė vienas kandidatas.
Bet tai, ko gero, būtų labiausiai kandidatų siekius atitinkantis šūkis. Jei ne visų, tai tikrai bent vieno.
Už nuoširdumą ir aš balsuočiau.
**********
Kol Petras norėjo ir siekė būti už Lietuvą, kiti pasirinko būti už ką nors kita.
Pavyzdžiui, už labiau lokalia teritorija apibrėžtą miestą.
Šūkis gal ir veža, bet kandidatai tai ne.
Jie greičiau ką nors į mišką gali išvežti. Kaip kažkada vieni kai kuriuos alytiškius jau vežė… .
**********
Kai kurie kandidatai savo reklamose tvirtina, kad Alytus gali geriau.
Šventa teisybė.
Deja, bet įspūdis toks, jog kandidatai miesto labui negali net tiek.
Gali nebent pašnekėti.
Yra žmogus, kuris jau tiek metų per vietinį radiją ir renginius šneka, nenukonkuruosit.
**********
Vieni alytiškiai gyvena vienoje Nemuno pusėje. Kiti gyvena kitoje.
Yra kandidatų, kurie skelbiasi esantys mūsų pusėje.
Ar čia išeina taip, kad jie upių tėvą abiem kojomis apžergę iki pat kovo stovės?
O jeigu išrinktų – tai ir visus ketverius metus? Ar neperplyš per šakumą?
**********
Viktaras reklamose vis užsimena, kad balsuoti reikėtų už Darbas parcija kandidatus. Tik bėda, kad Darbas birža Alytuje panaikino, parcija vos kvėpuoja ir antro įkvėpimo dar negavo, minimali alga perkopė 1509 litus (437 eurus), be to, 1111 dienų nuo pirmo pažado jau seniai praėjo.
**********
Kol daug feisbuke dirbantys socialdemokratai matuojasi su kitais mažai feisbuke dirbančiais socialdarbiečiais, kurie paduos visuomenei daugiau liberalių idėjų, Masiulio paimtos dėžutės neprislėgti liberalai ieško galimybių visuomenei pateikti socialiai orientuotų pažadų, kaip kuo daugiau visko padalinti nemokamai.
**********
Prieš ketverius metus vieni piliečiai atėjo į miesto valdžią. Per juos – nei piliečių daugiau negu įprastai negimė, nei labai didelių investicijų. Ir dviguba pilietybė vis dar nepasiekta. Kažkas jau ir ne piliečiais tapo.
Bet pilietybės korta dar kartą bandoma sužaisti. Ar nesibaigs taip, kaip vienam politikui, Alytų teisingumo salele norėjusiam matyti? Nei teisingumo, nei salelės, o visi Alytaus piliečiai liks be pilietybės… .
**********
Valstietis baudžiavos pradžios metais Lietuvoje turėjo tik lažą.
Šiek tiek vėliau – arklą ir kumelę. Kad tą lažą geriau atliktų.
Po 1922 metų Krupavičiaus reformos – jau ir žemę. Kurią po karo sovietai nusavino.
Kai Landsbergis su Vagnoriumi nuosavybę į žemę atstatinėjo, nė vieno valstiečio Alytuje nebuvo.
Ir dabar nedaug atsirado – nepilni du desėtkai.
Bet gal jie beveik visas malkas iš miesto centro išpirko, kad Alytus kaimu nebeatrodytų?
**********
Laisvę ir laiką spręsti problemas turintis, galintis ir žinantis geriau valstiečių centro komitetas už Alytų, esantis arčiau mūsų pusėje – toks politinis darinys išeina iš, ko gero, visų kandidatų rinkimų šūkių mieste.
Gal, jeigu visi naujoje valdžioje jų laikytųsi, kas nors ir pasikeistų į gera.
Nepolitinė reklama, skleidžiama neatlygintinai rinkėjų tinkamo pasirinkimo labui.
