Dvylikti metai politikoje. Gerokai daugiau metų – mokykloje. Chemijoje daugelis dalykų jau iki mūsų sudėliota formulėse. Politikoje sutarimo formulės tenka ieškoti kiekvienam. Nijolė Makštutienė jos ieško Alytaus miesto savivaldybės taryboje.
Pirmą kartą jos nare tapo 2007 metų pavasarį. Antrą kartą alytiškiai į savivaldybės tarybą moterį išrinko 2011 metais. Trečioji kadencija tęsiasi nuo 2015 metų. Ši, politikės tvirtinimu, pati sunkiausia. Dėl nekalbėjimo ir nesusikalbėjimo.
„Šiais metais savivaldybės taryba savo kadenciją palieka kaip niekada susipriešinusi. Iš nekalbėjimo atsirado nesusikalbėjimas. Tie dalykai pagimdė daug tuščių ambicijų ir ginčų, neleido priimti svarbių ir reikalingų sprendimų. Ta priešprieša – didžiausias minusas miestui“, – sakė savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto komiteto pirmininkė.
N. Makštutienės teigimu, tą geriausiai iliustruoja ne vienerius metus trukę ir iš esmės niekuo pasibaigę ginčai dėl švietimo sistemos pertvarkos. „Kadencijos pradžioje buvo nuspręsta rengti strategiją, nors iš tiesų, mano supratimu, būtų užtekę tik veiksmų plano. Paskui prasidėjo įvairūs pasiūlymai, gimę be rimtesnės analizės, toks antklodės tampymas į skirtingas puses, iššaukęs neigiamą ir tėvų, ir pedagogų reakciją. Ir ta reakcija šiuo atveju buvo pagrįsta“, – sakė ji.
Pašnekovės teigimu, panašiai atsitiko ir su komiteto parengtu siūlymu nustatyti ir patvirtinti švietimo įstaigų etatų normatyvus. „Yra taip, kad vaikų skaičius tose pačiose įstaigose beveik vienodas, tačiau tam tikras pareigybes užimančių darbuotojų skaičius įstaigose skiriasi. Tačiau susidūrėme su pasipriešinimu, mat baimintasi, kad nustačius normatyvus, bus maksimaliai išnaudojami etatai, o tam reikės papildomų lėšų iš biudžeto“.
Politikė sako, kad švietimas yra ta sritis, kurioje visuomet susiduria du požiūriai: ekonominis ir moralinis. „Iš verslo atėję žmonės žiūri į sąnaudas, imasi naudos ir kaštų analizės, finansinio taupymo, bet yra ir kitas požiūris: švietimui pirmiausiai reikia kokybės. Aš taip pat esu ne iš tų, kurie sako, kad reikia uždaryti vieną ar kitą mokyklą. Taip, reikia ieškoti sprendimų, kaip išnaudoti tuščias patalpas, tačiau jokia reforma nepasieksime to, kad gera paslauga būtų pigi. Juk liaudies išmintis byloja, kad yra arba pigu, arba gerai“, – kalbėjo N. Makštutienė.
Ji pasidžiaugė, kad pastaraisiais metais pavyko gerokai daugiau lėšų skirti ikimokyklinių ugdymo įstaigų kokybės gerinimui: vidaus patalpų remontui, inventoriaus pakeitimui. Aptvertos aštuonių iš penkiolikos darželių teritorijos, padidinti auklėtojų padėjėjų atlyginimai. Taip pat rastas finansavimas lopšeliuose – darželiuose įsteigti daugiau logopedų, pailgintos dienos grupės auklėtojų etatų, nes pavyko pasiekti, kad tą grupę galėtų nemokamai lankyti visi norintys vaikai.
„Vaikų ugdymo kokybei, kaip ir saugumui, turi būti skiriamas pakankamas dėmesys. Remontuojama Dzūkijos pagrindinė mokykla, atnaujinamas Dainavos progimnazijos sporto aikštynas, renovuojama Muzikos mokykla, baigtas renovuoti „Boružėlės“ darželis. Kalbant apie efektyvesnį energijos naudojimą ir pastatų apšiltinimą, galiu pasakyti, kad projektai yra parengti visoms ugdymo įstaigoms, tereikia, kad valstybės mastu prasidėtų tas visuomeninių pastatų renovacijos finansavimas“, – sakė komiteto pirmininkė.
Paklausta, kaip čia atsitiko, kad Alytus Kalėdoms miesto eglutę gauna tarsi iš antrų rankų ir ar ji, kaip komiteto, kuriame yra žodis kultūra, pirmininkė dėl to nejaučia nuoskaudos, N. Makštutienė sakė, kad gyvenimas parodė, jog naujos politinės daugumos siekis viską daryti kitaip, šiuo atveju tikrai nepasiteisino.
„Manau, kad alytiškiai yra pajėgūs miestą papuošti ir šventes jame surengti ir patys. Anksčiau taip ir būdavo. Prie to lyg ir ketinama grįžti: girdėjau, kad kitais metais ketinama tai lyg ir miesto teatrui pavesti“.
Pasiteiravus, kad gal tarybos nariai ir patys ta kultūra pernelyg nesidomi, todėl ir požiūris toks formuojasi, kad visiems gerai, kaip yra ir niekas nenori, kad geriau būtų, komiteto pirmininkė buvo pakankamai atvira: net ir komiteto posėdžių lankomumas dažnokai balansuoja ant ribos, kurioje būtų sprendimams priimti reikalinga dauguma.
„Nenoriu minėti pavardžių, kiekvienas gali pasižiūrėti internete tarybos narių komitetų lankomumo duomenis, tačiau keista iš kai kurių girdėti kaip pasiteisinimą, kad nereikia priekaištauti dėl nelankymo, nes mes, girdi, išmokų neimame. Tada gal ir į tarybos posėdžius nėra ko vaikščioti – juk ir už juos išmokų taip pat neima“.
Pastaraisiais mėnesiais savivaldybės taryboje kilusią diskusiją dėl sporto klubų finansavimo N. Makštutienė vertina kaip negebėjimą susitarti dėl esminių dalykų ir sportui skiriamos antklodės tampymą į savo pusę.
„Alytus turi sportiškiausio miesto titulą, tačiau profesionalaus sporto klubų finansavimo tvarką reikia gerokai koreguoti. Šiuo metu savivaldybės finansavimo aprašas neatitinka savivaldybės finansavimo principų ir galimybių. Pagrindinė savivaldybės funkcija – ne profesionalių sportininkų rengimas ir jų klubų finansavimas, bet visuomenės užimtumo sporte ir sportiškumo mieste ugdymas. O profesionalaus sporto finansavimui iš savivaldybės biudžeto pagrindinis kriterijus turėtų būti ne paraiškos pateikimo dieną klubo sąskaitoje turimos lėšos, bet tam tikri pasiekimai atitinkamoje lygoje. Dabar, kai mes numatome, jog klubuose savivaldybės indėlis yra 60 procentų viso jų biudžeto, pinigų vaikų sporto užimtumo veiklai gali tiesiog nelikti“, – svarstė politikė.
Ji pripažino, kad turimos sporto bazės yra išnaudojamos lyg ir neblogai, tačiau būtų dar geriau, jeigu būtų išspręsta problema dėl sportininkų ir sirgalių apgyvendinimo. Pirmininkės teigimu, reikėtų atsižvelgti ir į senjorų pageidavimą turėti daugiau jiems pritaikytų treniruoklių, gal pritaikyti tam ir miesto sodo erdves.
Paklausta, o kaip vertina naujo keleivių vežėjo atėjimą į miestą ir ar gali ranką prie širdies pridėjusi pasakyti, kad besinaudojantiems visuomeniniu transportu bus geriau, N. Makštutienė juokavo, kad ir politikai, ir valdininkai visuomet nori padaryti kaip geriau, bet ne visada taip išeina.
„Manau, kad paslaugos kokybė bus geresnė, bet savivaldybės biudžetui tai kainuos daugiau negu iki šiol. Konkurso reikalavimuose įtraukta daug maršrutų, kurie vietiniams vežėjams buvo nuostolingi. Tiesa, laimėtojas galės dalies jų atsisakyti, tada ir savivaldybės įsipareigojimai šiek tiek sumažėtų. Žinoma, jeigu biudžete yra pinigų ir politikai turi noro, tai galima ir nemokamą visuomeninį transportą mieste padaryti, viskas priklauso nuo politikų sprendimų. Tačiau jie visose srityse turi būti gerai pamatuoti ir pasverti. Manau, kad per praeinančius metus tokių galėjo būti daugiau“, – sakė buvusi miesto vicemerė, šiuo metu Alytaus miesto savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto komiteto pirmininkė N. Makštutienė.
Tarybos nario ataskaita, skelbiama vadovaujantis Alytaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentu Nr. T-333, patvirtintu 2015 m. lapkričio 19 d.
