Pedagogų streikas Alytuje tęsiasi. Pasipiktinę klaidžiais etatinio mokytojų darbo apmokėjimo vingiais, į kovą dėl teisybės stoja vis daugiau pedagogų. Penktadienį streiką pradėjo ir Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos mokytojai. Pamokų jie nevedė, tačiau į mokyklą susirinko susitikti su Seimo nariais Laurynu Kasčiūnu ir Mykolu Majausku.
Politikai atvyko išklausyti Dzūkijos sostinės mokytojų lūkesčių ir imtis konkrečių veiksmų, kad jų balsas būtų išgirstas.
„Įsivaizdavimas, kad mokytojai nieko neveikia, o nori gauti 1000 eurų atlyginimą – nepagrįstas. Tai – sunkus darbas, reikalaujantis daug laiko ir pastangų. Norisi, kad mokytojai galvotų apie tai, kaip ugdyti mokinius, o ne apie etatinio apmokėjimo spragas, kurios verčia gyventi nežinomybėje dėl ateities“, – teigė L. Kasčiūnas.
Jam pačiam yra tekę dėstyti universitete, todėl politikas puikiai žino, kiek laiko pareikalauja pasiruošimas paskaitoms – anot jo, jau liepos mėnesį turi pradėti planuotis kitų mokslo metų darbus.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai priklausantys politikai gyrė pedagogus už aktyvią poziciją ir dėkojo jiems už drąsą netylėti, garsiai kalbėti apie juos neraminančias problemas ir neneigė, kad be jų susitelkimo bet kokios permainos, vargu, ar būtų įmanomos.
„Nebus streikų – nebus algų“, – žodžių į vatą nevyniojo Seimo nariai, su kuriais susitikti į Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos salę atėjo ne tik šios gimnazijos mokytojai, bet ir pedagogai iš kitų Alytaus gimnazijų.
Skaudulius dėl mokytojų darbo etatinio apmokėjimo tvarkos chaotiškumo, neaiškumo ir lūkesčių neatitikimo, išsakė Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos darbo tarybos pirmininkė, pedagogė Loreta Mazėtytė.
Mokytoja teigė, kad įvedant naująją mokytojų etatinio apmokėjimo tvarką buvo žadama daug. Tvirtinama, kad atlyginimas nesvyruos dėl kiekvienos pamokos, bet priklausys nuo bendro valandų skaičiaus, tačiau taip anaiptol nėra. Taip pat buvo tvirtinama, jog bus atlyginama už visus darbus, kas tiesiog yra nerealu.
„Tai – tik „sparnuota“ frazė. Dabar jau visiems aišku, kad neskyrus pakankamai lėšų, to padaryti tikrai nebus galima. O tų lėšų yra per mažai“, – sakė L. Mazėtytė.
Ji atkreipė dėmesį ir į tai, kad buvo plačiai deklaruojama, jog nauja tvarka leis mokytojams atskleisti savo kompetencijas, perduoti patirtį kitiems. Mokytojams tai atrodo visiškai nesusiję su etatiniu apmokėjimu, juk ir anksčiau pedagogai nestovėjo vietoje ir darė viską, kad žengtų pirmyn.
Į susitikimą su Seimo nariais susirinkę pedagogai vardino ir kitus etatinio apmokėjimo minusus: atimtus priedus, bet padidėjusią atsakomybę, neteisybę dėl to, kad to paties dalyko mokytojai skirtingose mokyklose už tą patį darbą gauna skirtingą kiekį valandų pasiruošimui ir sąsiuvinių taisymui, taip pat dabar visiškai nesvarbu, kurių klasių kontrolinius darbus mokytojas ruošia ir taiso, kiek tai laiko atima.
Išklausę mokytojų pastebėjimus, Seimo nariai L. Kasčiūnas ir M. Majauskas priminė, kad jie iš pat pradžių skatino neskubėti su mokytojų etatiniu apmokėjimu, nesiimti to paskutinę minutę, nes spragos bus matomos akivaizdžiai, ir atsiras daug nepatenkintų.
„Profesinės sąjungos ir toliau išlieka nepatenkintos, derybos nevyksta, sutarimo nėra. Ir tos skambios frazės, kad mokytojo profesija prestižinė, ir už pedagogų darbą turi būti oriai mokama, dabar skamba juokingai. Jei mokytojo profesija tikrai prestižinė, tai kelkime jiems atlyginimus, visus resursus nukreipkime į tas sritis, kur jų labiausiai reikia, o ne „pabarstykime“ visiems. Dabar pasirinktas vienas kelias – neiškirti nė vienų, duoti visiems. Bet juk žinome, kad nemokamų pietų nebūna: jei duodame visiems, tai tiems, kuriems labiausiai reikia – ir nelieka“, – kalbėjo M. Majauskas.
Seimo nariai į susitikimą atsivežė Švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės interpeliacijos tekstą ir kvietė mokytojus ją papildyti savo pastebėjimais, klausimais, į kuriuos turės atsakyti ministrė. Tai pedagogai pažadėjo padaryti iki kitos savaitės vidurio.
L. Kasčiūnas įsitikinęs, kad didžiausia atsakomybė dėl susidariusios situacijos tenka ministrei, kuri nesusitvarko su jai patikėtomis pareigomis.
Mokytojai pageidavo, kad Seimo nariai inicijuotų biudžeto pakeitimą ir siūlytų daugiau lėšų skirti švietimo sričiai. Politikai pažadėjo tai padaryti ir užregistruoti pataisą.
„Finansų ministras teigia, kad biudžetas yra perteklinis, tai gal būtų galima tą perteklių panaudoti 20 procentų didinant pamokos įkainį? Tada tai pajustų visi iš karto. Dabar įdomu, kuri mokytojo darbo dalis yra svarbiausia: pamoka ar šokiai su bendruomene? Viskas gerai, kai yra normaliai apmokama už viską, bet šiuo metu jaučiamės kaip įkaitai, nežinodami, kuris mūsų darbas pagrindinis“, – į politikus su prašymu kreipėsi dar viena mokytoja.
Su šypsenomis ir pasiryžimu naujiems darbams susitikimą baigę Seimo nariai tvirtino, kad jų užmojai bus beverčiai, jei nebus susitelkimo, jėgų suvienijimo.
„Tik visi kartu galime kažką pasiekti. Nenuleiskite rankų. Mes pasiryžę jums padėti“, – atsisveikindami sakė L. Kasčiūnas ir M. Majauskas.
