„Muzika turi fenomenalią savybę keisti nuotaiką, požiūrį į aplinką ir kasdienybę. Ji – sielos maistas, vaistas ir vitaminas. Daugeliui pažįstamų muzikantų ji – kaip duona kasdieninė. Man tai – kavos puodelis su šokoladu aptaškytu ekleru arba stiklas gero škotiško gėrimo (teatleidžia man valdantieji). Koks būtų pasaulis, jei muzikos nebūtų? Aš nelabai įsivaizduoju“, – sako 54 metų Artūras Sikorskis, alytiškiams žinomas kaip muzikos grupės „Vynas“ vokalistas, tekstų ir muzikos autorius.
Dar šią žiemą pasirodys vinilinė plokštelė „Vynilas“
Šių metų pabaigoje pasaulį turėtų išvysti Artūro Sikorskio vinilinė plokštelė „Vynilas“. Tai – seniai brandintas atlikėjo sumanymas, kuriam įgyvendinti prireikė nemažai laiko, pastangų ir, žinoma, pinigų.
Tikslios datos atlikėjas įvardinti negali, bet planuoja žiemos viduryje suorganizuoti nedidelį jaukų renginį – „Vynilo“ pristatymą.
Šiais laikais žmonės retai klauso vinilus, jau nebelaukia mėgstamų grupių albumų, klauso singlų, pasirodančių interneto erdvėje ir po savaitės išstumiamų kitų panašios vertės dainų.
„Vinilo išliekamoji vertė kitokia, jis – patvaresnis. Turėjau juostų, kasečių, muzikos kompaktinių diskų kolekcijas, bet viskas susitrynė, sulūžo arba kažkur dingo. Na, o vinilų kolekcija ir dabar surikiuota, gal kiek pasitrynusiais viršeliais, pabraižytais paviršiais, dulkėtos, bet kai uždedi ant patefono, pasklinda šiluma ir sentimentais užburiantys garsai“, – paaiškino atlikėjas, norintis sukurti vertingą albumą.
Planuojamas plokštelės tiražas – 500 vienetų. Tačiau A. Sikorskio kūrybos gerbėjams, kurie neturi patefonų, neverta nusiminti, nes bus išleista ir skaitmeninė albumo versija.
Vinilinio albumo viršelį sukūrė dukra
Vinilinės plokštelės išleidimo idėja atsirado prieš metus, ją pasiūlė atlikėjo prodiuseris Darius Babijonas. „O aš tiesiog turėjau didelį norą sudėti savo įdomiausius kūrinius į albumą ir padėti riebų tašką kūrybiniam etapui“, – patikslino Artūras Sikorskis.
Plokštelės voko dizainas, kurį kūrė Artūro dukra Simona, minimalistinis, verčiantis susimąstyti. Viena jo pusė balta, kita juoda, kaip ir pats albumas. Vienoje plokštelės pusėje dainos „lengvesnės“, skirtos pop muzikos gerbėjams, kitoje plokštelės pusėje – rokas. Vinile įrašytos dainos, apimančios platų laikotarpį, nuo 1995 iki 2018 metų, todėl natūralu, kad jų stilistika, nuotaika skiriasi, nes bėgant metams keitėsi ir pats kūrėjas.
Daugybė atlikėjų kuria tai, ko žmonėms reikia, o ne tai, kas jiems patiems patinka. Artūrą dažnai stebina kvaili ir beprasmiai dainų tekstai. Prisipažįsta, kad vienu metu bandė ir pats kažką tokio „lengvo“ sukurti, bet nepavyko.
„Negaliu rašyti kvailų tekstų – gėda“, – juokėsi Artūras. Jis muzikoje vertina kokybę. „Nesvarbu, kokio stiliaus muzika, bet ji turi būti kokybiška“, – tvirtino A. Sikorskis
Muziką iškeitė į ledo ritulį
Muzika į jo gyvenimą bandė ateiti dar vaikystėje. Pirmaklasis Artūras pasižymėjo puikia muzikine klausa, todėl tėvai jį leido į muzikos mokyklą, į smuiko klasę.
Smuikas, kaip gražus prisiminimas, puošia A. Sikorskio namų indaują dar ir šiandien, bet groti juo Artūras taip ir neišmoko. Kodėl? „Visi mano bendraamžiai lankė ledo ritulį. Įsivaizduoji, kaip man liūdna būdavo pėdinti į muzikos mokyklą su smuiko dėklu rankoje, kai tuo metu draugai eidavo į treniruotes naujai pastatytoje ledo arenoje? Mečiau muziką ir pradėjau lankyti ledo rutulį“, – pasakojo Elektrėnuose gimęs ir užaugęs Artūras.
Muzika vyras susidomėjo studijų metais, tada ir pradėjo brazdinti gitarą, o galvoje ėmė suktis dainų tekstai. „Vaikystė kažkur išėjo ir sulaukęs devyniolikos metų pastebėjau, kad draugai, grojantys gitara ir dainuojantys, turi ženkliai didesnę paklausą tarp merginų. „Ir vėl stygos, ir vėl garsai, tik šįkart jau visai rimtai“, – ištrauka iš mano senos autobiografinės dainos teksto.
Kai pradėjau groti gitara, pastebėjau, kad braukant akordus norisi prilipdyti prie tų kreivų garsų savo mintis. Taigi per pusmetį parašiau gal dešimtį dainų, kurias įrašiau į magnetinę juostą“, – taip muzikinę pradžią prisiminė A. Sikorskis.
Vadina save tikru alytiškiu
Po studijų Kauno politechnikos institute Artūras sukūrė šeimą ir persikėlė gyventi į žmonos gimtą miestą Alytų. Dabar jis save vadina alytiškiu, juk daugiau negu pusė gyvenimo čia praėjo. „Čia gimė ir užaugo mano vaikai. Net ir Alytaus himne teko įdainuoti posmą: „Tu, jaunyste, pušynuos likai, beržo lapai tai tavo laiškai“. Pirmojo Alytaus pušyne mano jaunystė kaip tik ir liko“, – prisimena Artūras.
Kartu su kompanija bendraminčių alytiškių 1991 m. įkūrė muzikos grupę „Vynas“, kurios gitaristu buvo Darius Mileris-Nojus, klavišininkas Darius Šimukauskas, bosistas Darius Babijonas, smuiku, klarnetu ir saksofonu grojo Eimantas Belickas, pats Artūras Sikorskis, pasak jo, prie grupės prisidėjo balsu ir savo kūrybos dainomis.
Jau 1992 metais pasirodė jų pirmasis ir iki šiol paskutinis albumas „Sudie“.
Rasos Valiukevičiūtės nuotr.
Romantiško grupės pavadinimo, besiasocijuojančio su taure vyno ar kortų ženklu, sukūrimo istorija labai paprasta. „Repetuodavome tuometės vyno gamyklos (dabar – „Alita“) salėje. Tada ir nusprendėme: pasivadinsime „Vynas“, – šyptelėjo Artūras.
Pirmąja sudėtimi grupė grojo du metus. Vėliau vieni muzikantai atrado naujus savo kūrybinius kelius, prasidėjo emigracija ir grupė pradėjo kisti, o kartu ir grupės puoselėti planai.
Įkvepia meilė
„Nedrįstu savęs vadinti nei muzikantu, nei dainininku. Dainas rašau savo malonumui, puikiai suprasdamas, kad jose nėra hitams reikalingų formulių“, – teigia Artūras.
Vyras įsitikinęs, kad visas menas atsiranda iš meilės. Meilės žmogui, gamtai, žemei, gyvenimui. „Turbūt ir mano dainos prasideda nuo meilės, netgi jei jų tekstai byloja visai ką kitą“, – prisipažįsta atlikėjas.
Pirmoji naujai sukurtos Artūro dainos klausytoja tampa jo draugė Dalia, kuri išsako savo nuomonę. Tačiau jos ir profesionalų nuomonės dažniausiai skiriasi radikaliai.
„Klausyti muzikos tikrai nenustosiu, kol klausos neprarasiu. Muzikinei veiklai ar naujiems albumams planų neturiu, nors niekada nesakyk niekada“, – apie ateities planus atviravo Artūras.
