Maltos ordino pagalbos tarnyba, įkurta 1991 metais, yra viena didžiausių nevyriausybinių organizacijų, vienijanti daugiau kaip 1500 savanorių ir veikianti 40 Lietuvos vietovių. Ypatingai jautrias ir skausmingas žmonių istorijas pasakoja Maltos ordino pagalbos tarnybos Pivašiūnų ir Simno padalinių vadovė Laima Žemaitienė.
Miela Laimute, esate žmogus šviesulys, negailite jėgų, energijos ir savo gerumu apgaubiate tuos, kurie ypatingai stokoja ne tik paprasto pokalbio, bet ir žemiškų dalykų – duonos ant stalo ar dubenėlio sriubos. Kodėl renkatės šį gana nelengvą kelią?
Lietuvos maltiečių tikslas – padėti skurstantiems, vargstantiems, ligoniams, neįgaliesiems, atkreipti visuomenės dėmesį į pagalbos jiems reikalingumą. Tą ir darome, su didžiausiu nuoširdumu, o kartais, deja, ir liūdesiu, kad ne visada galime padėti, mat riboja labai banalus dalykas – pinigai.
32 metus dirbau mokytoja, o paskui panirau į šią veiklą. Maniau, veiklausiu dvi dienas per savaitę – vieną Simne, kitą Pivašiūnuose. Tačiau darbas verda visą savaitę. Dėkinga Pivašiūnų klebonui mons. Vincui Baubliui, kuris mielai pagelbsti, pataria, gerai žino ir pažįsta savo parapijiečių bėdas, sunkumus. Paprašo, kam reiktų pagelbėti, nuvyksta drauge, parodo, kur ta šeima gyvena.
Neseniai vyko Maisto banko akcija. Negalėjau nedalyvaut – juk visi produktai bus skirti žmonėms. Kiek džiaugsmo bus namuose, kai stalas praturtės maisto produktais. Surinkti – viena, o po to dokumentai – suskaičiuoti ne tik vienetais, bet ir gramais… Taigi, bus dokumentai sutvarkyti, o po to išdalinti produktai.
Artėja šaltasis metų sezonas – ar turėsite galimybes aplankyti nepasiturinčius?
O kaip gi kitaip. Aš važinėju savo automobiliu jau septynerius metus. Tačiau pavažinėjau 2-3 metus miško keliukais, kaimo vieškeliukais ir šią vasarą mašina pradėjo byrėti… Bijau, kad sustos visai. Taigi, svajoju apie naują mašinytę ir tikiu, kad stebuklų būna… Juk be mašinos kaimo žmonių nepradžiuginsi, nepadėsi ir nepasieksi.
Turiu kelis savanorius Pivašiūnuose ir Simne, tačiau taip palengvėtų, jei dar kažkas padėtų. Mokiniai gerai, jie šaunūs Simne, Pivašiūnuose – trūksta ugnelės. Tačiau suaugę savanoriai ir jei dar su mašina – būtų tikra pagalba rajono maltiečiams.
Regis, 21 amžiuje jau neturėtų būti visai vienišų, skurstančių žmonių. Tačiau jūsų veikla rodo, kad visa tai realybė. Kokios istorijos jus labiausiai šokiruoja?
Išskirčiau Vytauto istoriją. Kai pirmą kartą važiavau aplankyti žmogų, gyvenantį garaže, pravažiavau ir net nepagalvojau, kad šiandien žmogus gali gyventi tokiame būste. Tai tik metalinis garažas ir daugiau nieko… Kai važiavau dar kartą ieškoti šio Pivašiūnų seniūnijos gyventojo, radau nerakintas duris. Viduje – savadarbė sumūryta krosnelė, kuri padeda žiemą nesušalti… lova, spinta ir spintelė. Taip pat tėvų likę šventieji paveikslai. Kai pravėriau duris, pasitiko žmogus, klausiančiom akim: ,,Ko norėtum?“
Su Vytautu bendraujame trejus metus. Jis dalinasi savo kasdienybe, sunkumais, laukia atvežtų lauktuvių – maisto, karštos sriubos. Vyriškis jau 15 metų gyvena šiame garaže – kambarėlyje, bėga jo gyvenimo dienos ir metai. Dabar jau maltiečių draugystė bei dovanos viena išskirtinių Vytauto savaitės dienų. Sužinojusi, kad jis neturi elektros, tik žvakių šviesoje gyvena jau 15 metų, negalėjau patikėti. Šių metų pavasarį pradėjau rūpintis šia ,,tamsybės” problema ir pavyko. Šiandien Vytautas turi elektrą, žino, kad reikia taupyti, uždarbiauja pas ūkininką.
Ar dažniausiai vieniši, skursta senyvo amžiaus žmonės?
Taip, dažniausiai. Dabar – ir emigracijos rykštė prisideda. Tačiau būna ir tiesiog nelaimingų, nesusiklosčiusių likimų. Turime vieną maltiečių draugą, kuris Pivašiūnų seniūnijoje gyvena apleistame name. Pirmieji susitikimai šokiravo, negalėjau patikėti, kad taip žmonės gyvena. Jis man sako: ,,Tu dėl manęs taip važiuoji, vargsti”. Tai rodo, kad žmogus turi gailestingumo, supratimo. Džiaugiuosi, kad šią vasarą galėjome jam padėti: naujas čiužinys, šilta patalynė, naujas virdulys, elektrinė plytelė, nauja spintelė, sutvarkyti visi langai, supirktos plytos naujai krosniai, sumūrytas naujas kaminas. Bronislovas kiekvieną ketvirtadienį sulaukia karštos sriubos, duonelės, maisto produktų.
Būna, kad žmonės vienišais tampa po sutuoktinio mirties. Toks senelis yra Pivašiūnų seniūnijoje. Senukas jau trejus metus gyvena vienas, nes žmona mirė. Sunkūs buvo metai po žmonos mirties, todėl ir mūsų draudystė buvo labai reikalinga. Sriubos dubenėlis, bendrystės valandėlė padėjo kilti gyvenimui, ir šiandien esu reikalinga ir laukiama…
Tame pačiame kaime yra šeima, kuriai labai reikalinga pagalba. Mama jau niekur viena negalinti išeiti dėl sveikatos, senatvės, vyras neįgalus (aklas), daugiausia gulintis, tačiau su kitų pagalba gali ateiti iki virtuvės. Sūnus – taip pat neįgalus. Džiaugiuosi, kad galiu palengvint dalią mamai, palikdama karštą sriubą, maisto produktus.
Tame pačiame kaime šiomis dienomis, jau žinau, kad atversiu naujas namų duris, nes viena moteris neteko kojos, šeima sunkiai verčiasi.
Mikalavo kaime visad laukia močiutė su neįgaliu sūnumi. Kita močiutė, su trimis proanūkiais, visad džiaugiasi, jei aplankau su dovanomis.
Kokios emocijos užplūsta, kai pavyksta padėti vargstantiems?
Didžiausias atpildas – žmonių akys, kuriose viskas atsispindi. Žmonės iš tiesų nuoširdžiai dėkingi už visą rodomą gerumą. Pivašiūnuose draugaujame su Valdo šeima, kuris 10 metų guli patale, nes patyrė stuburo traumą. Prieš du metus suorganizavome ir išasfaltavome kelią nuo jo namų iki kelio, kad galėtų neįgaliuoju vežimėliu saugiai nusileist nuo kalnelio. Dėkingi rėmėjams. Vienas iš jų buvęs UAB „Lankava“ vadovas A. A. Albinas Jurgelionis.
Šių metų gegužės mėnesį Pivašiūnų parapijos gyventojai – neįgali Ina ir jos vyras Mindaugas – už maltiečių Lurdo žvakių akcijos aukas galėjo išvykti į MOPT organizuojamą piligriminę kelionę.
Padaryta daug, sunku visus ir atminti. Aš papasakojau tik apie Pivašiūnų seniūniją. O kur dar Simnas…
„Lankava“ skelbia tradicine tapusią Gerumo žvaigždės akciją. Pirkdami prekes pažymėtas gerumo žvaigždės ženklu, žmonės parems Maltos ordino pagalbos tarnybos Simno ir Pivašiūnų grupes. Ką Jums reiškia ta parama?
Taigi, praveri vienišų, skurdžiai gyvenančių žmonių duris ir pradedi gyvent jų gyvenimą, spręst jų bėdas, išklausai ir bandai pagelbėt. Tačiau be pinigų – tu esi bejėgis. Kviečiu visus, kurie galite – užsukite į mūsų vietos verslininkų „Lankavos“ prekybos miestelį, nes kuo daugiau pirksite, tuo daugiau vienišų žmonių pajus pagalbą. Šių metų akcija vyks nuo lapkričio 2 dienos iki gruodžio 24 dienos. Iš anksto esame visiems dėkingi.
