Alytuje gyvenantis 76-erių metų Algis Gelažnykas, daugelį metų atidavęs teisėtvarkai, dabar – Vidaus reikalų sistemos veteranas. Tai žmogus, kuris niekada nenuobodžiauja, nes yra pilnas idėjų, turi širdžiai mielų pomėgių ir daug veiklos. A. Gelažnykas džiaugiasi sukaupta įspūdinga uniformų kolekcija ir privačiu muziejumi.
Buvęs pareigūnas visą laisvą laiką ir dėmesį skiria uniformų ir jų dalių kolekcionavimui bei eksponavimui. Kiekvieną gautą naują eksponatą kolekcininkas tvarko pats, savo rankomis – skalbia, lygina, siuva trūkstamas dalis, antsiuvus. Paklaustas, kaip jam tai pavyksta, atsako, kad konsultuojasi su žmona Janina. „Janytė man pasako, kaip reikia skalbti, kokias priemones naudoti“, – atviravo kolekcininkas.
A. Gelažnyko namų muziejuje – daugiau nei 600 eksponatų. Iš jų – daugiau nei 100 įvairių uniformų, pradedant nuo tarpukario Lietuvos karininko iki šių dienų Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus kadeto uniformos.
Yra muziejuje ir tarybinių laikų eksponatų: milicijos, kariškių, prokurorų, pasieniečių, jūrininkų ir kitų uniformų. „Tai juk istorija, negalime užsimerkti ir sakyti, kad to nebuvo“, – teigė kolekcininkas.
Kiekvienas eksponatas turi savo istoriją, kelia prisiminimus, kuriuos A. Gelažnykas mielai papasakoja. Viena linksma istorija, nutikusia 6-ajame dešimtmetyje Utenos rajone pasidalino ir su Alytusplius.lt skaitytojais.
„Vieną dieną ir į kolūkio laukus nukrito ar avariniu būdu nusileido karinis lėktuvas. Tos apylinkės inspektorius – viršila, būdamas labai principingu, nulėkė į laukus, prisistatė ir pareikalavo lakūno licencijos pilotuoti lėktuvą. Žmonės kalbėjo, kad jis nuo to lakūno gavo pylos“, – juokėsi A. Gelažnykas.
Minėto milicijos viršilos uniforma puikuojasi kolekcininko muziejuje. Kas žino, gal tai ta pati uniforma, kurią vilkėdamas viršila patyrė tą nelemtą susidūrimą su lakūnu?
Be uniformų A. Gelažnyko kolekcijoje yra ir daugiau eksponatų: apie 500 militaristinės simbolikos daiktų: ženklų, apdovanojimų, kepurių , akselbantų, antsiuvų, o viename kambarių įkurdintas ir motociklas.
Tai – pirmasis A. Gelažnyko motociklas „IŽ“, tapęs viso muziejaus pažiba. Šį motociklą kadaise nusipirko už pinigus, gautus pardavus tėvo užaugintą jautuką. Daug nuotykių su „Ižu“ kartu jaunystėje patyrę, jie neišsiskiria ir šiandien, tik išblizgintas senasis draugas „IŽ“ dabar stovi ne lauke ir net ne garaže, o kolekcininko namuose.
Buvęs pareigūnas mielai priima lankytojus, norinčius apžiūrėti jo muziejų, kviečia užsukti buvusius kolegas ir draugus pasivaikščioti tarp gausios kolekcijos eksponatų. Savo surinktais daiktais jis keičiasi su kitais kolekcininkais, net su panašių pomėgių turinčiais žmonėmis iš užsienio.
Kolekcininkas trykšta optimizmu, turi daug planų, norų. Džiaugiasi, kad jo hobį palaiko šeima. „Reikia suinventorizuoti eksponatus, aprašyti, įtraukti į knygą, bet padarysime tai kartu su anūkėmis Gabija ir Luka“, – planuoja A. Gelažnykas.
„Aš džiaugiuosi gyvenimu. Ramia širdimi galiu pasakyti – esu ir visą gyvenimą buvau sąžiningas žmogus ir pareigūnas, todėl nesivaržydamas galiu žiūrėti žmonėms į akis“, – tvirtino atsargos pulkininkas.
Paklaustas, ką patartų jauniems policijos pareigūnams, kurie dar tik pradeda tą kelią, kurį jis jau nuėjo, atsakė: „Bendraukite su žmonėmis, netapkite robotais ir turėkite mėgstamą užsiėmimą, nes darbas – tai dar ne visas gyvenimas“.
