Urmu šluojamos parduotuvių lentynos per išpardavimus ar prasidedant naujam metų sezonui, o po kelių mėnesių taip pat urmu iškraustomos spintos ir lauk metami drabužiai, batai, kiti daiktai. Tai – ne vieno šiandienos žmogaus kasdienybė. Viena jos dalimi tampa ir pilni atliekų konteineriai, kuriuose nemažą dalį sudaro ir tekstilės atliekos.
Per mėnesį alytiškiai išmeta kelias tonas tekstilės atliekų
Kol mieste dar nėra tekstilės atliekoms skirtų konteinerių, kai kurie žmonės jas išmeta į mišrių atliekų konteinerius, kiti palieka prie konteinerių, o atsakingai rūšiuojantys gyventojai veža į didelių gabaritų ir kitų atliekų surinkimo aikšteles, kur yra tam skirti specialūs konteineriai.
Kasmet didelių gabaritų ir kitų atliekų surinkimo aikštelėse Alytuje surenkama šimtai tonų tekstilės atliekų. Dažniausiai žmonės į aikšteles atveža kilimus, užuolaidas, drabužius, kurių pasitaiko ir visai naujų, su etiketėmis.
Alovės gatvėje esančioje didelių gabaritų ir kitų atliekų surinkimo aikštelėje tekstilės atliekų per mėnesį surenkama po 3-6 tonas.
„Jeigu žmonės nusiperka sodybą, namą, ar miršta kažkas iš artimų žmonių, tuomet veža viską: ir patalynę, ir drabužius, ir batus, ir rankšluosčius. Būna, kad kelias dienas niekas nieko neatveža, o kartais per dieną labai daug. Pavyzdžiui, per šių metų rugpjūčio mėnesį į Alovės gatvėje esančią atliekų aikštelę gyventojai atvežė daugiau nei penkias tonas tekstilės atliekų. Rugpjūtis buvo labai intensyvus mėnuo.
Liepą buvo surinkta šiek tiek mažiau – beveik keturios tonos. Veža viską: išaugtus vaikų drabužius, batus, apatinį trikotažą, lagaminus, kuprines, rankines, avių vilnos, kailių, odos, audinių atraižų. Visa tai keliauja į tekstilės atliekų konteinerį“, – sakė Alovės gatvės didelių gabaritų ir kitų atliekų surinkimo aikštelės vadovė Janė Minkštimienė.
Moteris teigė, kad apmaudu matyti į konteinerį išmetamus apynaujus drabužius, kurie galėtų dar būti dėvimi, tačiau viskas, kas patenka į aikštelę, keliauja į sąvartyną.
Bet gal prieš išmetant vertėtų pagalvoti, ar ne geriau nereikalingus drabužius, kitas tekstilės atliekas, dar tinkamas naudojimui, kažkam padovanoti?
Dėvėti drabužiai dalinami sunkiau besiverčiantiems
Vieniems – tai tiesiog atsibodęs ar vaiko išaugtas drabužis. Kitiems – tai neįperkamas, neįkainojamas ir leidžiantis sutaupyti daiktas. Tokių žmonių Alytuje begalės, o į Savanorių gatvėje veikiančią „Carito“ bendruomenę tris kartus per savaitę jau nuo ankstaus ryto plūsta sunkiau besiverčiančios šeimos.
Ko? Kad iš žmonių atvežtų, paaukotų drabužių, batų, patalynės, rankšluosčių ir kitų tekstilės atliekų išsirinktų sau tinkamų, apsirengtų patys ir aprengtų savo vaikus.
„Jeigu ne „Caritas“ – aš būčiau ir basa, ir nuoga. Tai – tikras išsigelbėjimas. Mano vaikai ir anūkai – visi apsirengę iš čia. Ko nesunešioja, kurie labai gražūs, grąžinu į „Caritą“, kitiems žmonėms. Tai neapsakomai gera bendruomenė, kuri visada padeda“, – sakė „Carite“ sutikta alytiškė, namo iškeliavusi su dideliu maišu drabužių.
Ji teigė, kad tikrai neturėtų pinigų nusipirkti visiems reikiamiems drabužiams. Moteris džiaugėsi, kad žmonės jų neišmeta, bet padeda sunkiai besiverčiantiems žmonėms.
Prie Alytaus Šv. Angelų parapijos veikianti paramos ir labdaros organizacija labai laukia ir mielai priima visus geros valios žmones, kurie nereikalingus, nenešiojamus drabužius, batus ar kitus daiktus atveža į „Caritą“.
„Carito“ savanorė Aldona Vasiliauskienė pasakojo, kad žmonių, atvežančių drabužių, taip pat ir tų, kurie ateina jų pasiimti, niekad nestinga. „Priimam viską, svarbiausia, kad palaidinės būtų su guzikais, o batai su padais. Ir labai prašome visų nepalikti maišų su drabužiais prie durų, nes paskui mes čia atvažiavę randame juos iškraustytus, išmėtytus,“ – kalbėjo A. Vasiliauskienė.
Moteris priminė, kad „Caritas“ dirba tris dienas per savaitę: trečiadienį, ketvirtadienį ir šeštadienį nuo 8 iki 13 val. A. Vasiliauskienė taip pat labai dėkojo visiems, kurie padeda, prisideda prie organizacijos „Caritas“ veiklos.
Tvarkingos tekstilės atliekos gali būti panaudotos pakartotinai
Šiuo metu į bendrojo naudojimo konteinerius ir didelių gabaritų kitų atliekų surinkimo aikštelėse esančius specialius konteinerius išmetamos tekstilės atliekos keliauja į Alytaus rajone, Takniškių kaime esantį nepavojingų atliekų sąvartyną. Per metus šios atliekos sudaro iki 14 proc. visų surenkamų atliekų.
„Tai yra didelis skaičius. Tekstilės atliekos yra daugiausiai sintetinės medžiagos, jų perdirbimas yra labai brangus. Vienintelis tekstilės atliekų panaudojimas – energijos gamyba, tačiau kadangi atliekų deginimo pajėgumų šalyje nėra, tekstilės atliekos šiuo metu yra šalinamos“, – teigė Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Algirdas Reipas.
Tačiau jis pabrėžė, kad ateityje situacija turėtų pasikeisti, kadangi Alytuje jau prasidėjo naujų atliekų konteinerių aikštelių projektavimo darbai. Naujos komunalinių atliekų konteinerių aikštelės bus įrengtos pagal parengtą jų išdėstymo schemą, o kas dešimtoje jų bus pastatyti ir specialūs konteineriai tekstilės atliekoms.
„Iš šių konteinerių surinktos tekstilės atliekos bus rūšiuojamos, dezinfekuojamos ir atiduodamos pakartotiniam naudojimui. Kad tą būtų galima padaryti, tekstilės atliekos būtinai turi būti surenkamos atskirai, jos turi būti švarios, sausos. Yra nemažai žmonių, kurie gyvena geriau ir pasenusių, atsibodusių daiktų, kurie dar gali būti tinkami naudojimui, atsikrato“, – teigė A. Reipas.
Įrengus atskirus konteinerius tekstilės atliekoms, bus sukurta visa atliekų tvarkymo grandinė, kad naudojimui tinkami drabužiai, patalynė ir kiti daiktai, pasiektų socialiai remtinus žmones, labdaros organizacijas – „Caritą“ ar Raudonąjį kryžių.
„Kad paskatintume žmones atiduoti gerus daiktus, turime parodyti, kaip jie yra surenkami, tvarkomi ir kad tikrai bus panaudoti antrą kartą“, – kalbėjo A. Reipas.
Publikacija parengta įgyvendinant projektą „EKO miestas“. Projektas finansuojamas Alytaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšomis
