Nepilno pasituštinimo jausmas, atsiradęs kraujas išmatose – signalai, rodantys, kad reikia kuo skubiau apsilankyti pas gydytojus, nes tai gali būti storosios žarnos vėžio simptomai. Alytaus poliklinikos šeimos gydytoja Ramunė Balčienė pataria ateiti pasitikrinti tada, kai jokių nerimą keliančių požymių dar nėra. Juolab, kad Alytaus poliklinikoje storosios žarnos vėžio tyrimai atliekami nemokamai.
„Storosios žarnos vėžys – klastinga liga, žmogus ilgai gali nejausti jokių įtartinų simptomų. Ir dažnai taip nutinka, kad pacientai į gydytojus kreipiasi jau pavėluotai, paskutinėse vėžio stadijose, kai ligos visiškai išgydyti jau negalima“, – sakė gydytoja R. Balčienė.
Kad ligos plitimui ir skaudžioms jos pasekmėms būtų galima laiku užkirsti kelią, gydytoja pacientams partaria dalyvauti storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje, atlikti tyrimą ir jau kitą dieną sužinoti atsakymą.
Storosios žarnos vėžio tyrimui nereikia ypatingo pasiruošimo. Tereikia į Alytaus poliklinikos septintame aukšte esančią laboratoriją pristatyti išmatų mėginį. Specialų indelį mėginiui galima įsigyti vaistinėse.
Tiesa, ruošdamasis tyrimui, pacientas tris paras iki mėginio surinkimo turi nevalgyti mėsos, kai kurių daržovių, C vitamino turinčių preparatų, aspirino ar nuskausminančių priešuždegiminių vaistų. Taip pat nurodytu laikotarpiu negalima vartoti alkoholinių gėrimų.
„Siuntimą tyrimui atlikti pacientui išduoda šeimos gydytojas. Prieš tai jis informuoja, kaip reikia tyrimui pasiruošti ir duoda atmintinę, kur nurodyta, ką galima ir ko negalima valgyti, ruošiantis tyrimui“, – kalbėjo R. Balčienė.
Pacientui į laboratoriją pristačius tyrimui reikalingą mėginį indelyje, atliekamas slapto kraujavimo išmatose testas. Jei tyrimo atsakymas yra neigiamas – išmatose kraujo nerasta, tai žmogus yra sveikas. Kitu atveju, kada rezultatai nėra džiuginantys, pacientas siunčiamas pas gydytoją specialistą, endoskopuotoją į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę, kur jam atliekama kolonoskopija.
Jos metu apžiūrima storoji žarna ir diagnozuojami pakitimai. Jeigu reikia, iš pakitusios žarnos gleivinės imama biopsija, arba šalinami ir siunčiami tirti polipai.
„Svarbu žinoti, kad žmogus pats vizualiai išmatose kraujo gali ir nematyti, bet tai nereiškia, kad ligos nėra. Būtent todėl, siekdami išsiaiškinti, ir atliekame slapto kraujavimo testą. Tačiau net ir tuo atveju, jeigu kraujo randama, vienareikšmiai teigti, kad tai yra vėžys, negalima. Kraujavimą gali sukelti ir kiti negalavimai. Kad viskas būtų aišku, atliekami tolimesni tyrimai“, – kalbėjo šeimos gydytoja R. Balčienė.
Nors storosios žarnos vėžys – viena iš penkių dažniausiai pasitaikančių vėžio rūšių, o Lietuvoje kasmet nuo šios ligos miršta apie 800 žmonių, pasveikti galima, jeigu laiku kreipiamasi į gydytojus.
Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa leidžia laiku diagnozuoti ligą ir neleisti jai išplisti. Tyrimo metu galima nustatyti net ir ikivėžinius pakitimus ir iškart pradėti gydymą.
Dalyvauti storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje gali pacientai nuo 50 iki 74 metų. Tyrimas atliekamas kartą per dvejus metus.
„Džiaugiuosi, kad pacientai pasinaudoja galimybe nemokamai išsitirti. Aš visada raginu stebėti savo sveikatą, nekentėti, jei jaučiatės blogai, ir tikrintis profilaktiškai, pasinaudoti galimybėmis tai padaryti nemokamai. Storosios žarnos vėžys neišsivysto nei per dieną, nei per metus, tad mes tikrai turime laiko užkirsti tam kelią“, – priminė gydytoja R. Balčienė.
Storosios žarnos vėžiu dažniausiai suserga vyresni nei 50 metų žmonės. Susirgimui įtakos turi rūkymas, dažnas mėsos ir riebalų turinčių patiekalų vartojimas. Sunerimti verta ir tada, jei šeimos nariai yra sirgę storosios žarnos vėžiu, daugybine polipoze, uždegiminėmis žarnyno ligomis.
Storosios žarnos vėžį išduoda padažnėjęs vidurių užkietėjimas arba užkietėjimą keičiantis viduriavimas, pasikeitęs tuštinimosi pobūdis, atsiradęs nepilno pasituštinimo jausmas, šviežias arba su gleivėmis sumišęs kraujas išmatose, pilvo skausmai.
Pajutus šiuos simptomus, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
