Kraupus šeštadienio eismo įvykis, kurio metu žuvo jaunas vyras – motociklininkas, sukrėtė visus skaičiusius tos dienos naujienas, išgirdusius žinią iš pažįstamų ar tapusius įvykio liudytojais. Tai įvykis norom nenorom verčiantis pamąstyti apie gyvenimo vertybes, siekius.
Skaitant komentarus po informaciniais pranešimais apie avariją susidaro įspūdis, jog abejingų šiai tragedijai neliko. Komentarų skiltys mirga nuo minčių – užuojautos, palaikymo žodžių iki keiksmų ir įžeidinėjimų.
Vyksta diskusijos: kas teisus, kas suklydo, komentarų tekstuose atsiranda tokie motociklininkų apibūdinimai, kaip „laikini piliečiai“, „savižudžiai“, „niekada nepasimokantys kvailiai“.
Žmonės dalijasi į dvi dalis – palaikančiųjų motociklininkus ir žiauriai juos kritikuojančiųjų. Tada ir kyla klausimas: o ką apie tai mano patys motociklininkai, žmonės moto pomėgiui atiduodantys nemenką dalį savo gyvenimo?
Šia tema kalbėjomės su 28-erių metų alytiškiu Tomu – motociklininku „iki kaulų smegenų“. Vyriškis pažinojo žuvusįjį motociklininką, prisidėjo Alytaus motociklininkų bendruomenei organizuojant moto brolio palydėjimą į paskutinę kelionę, ir su neslepiamu apmaudu bei liūdesiu dalijasi savo pastebėjimais bei mintimis.
Tomo teigimu, šeštadienį žuvęs alytiškis buvo jau patyręs motociklininkas, jaunuoliams būdingų klaidų nedarė. Tądien tragiškai susiklostė aplinkybės: jauna automobilio vairuotoja, galimai viršytas greitis ir galbūt, kito vairuotojo mandagumas. Yra teigiančių, kad daugiabučio kiemo išvažinėjusį merginos vairuojamą automobilį, paslaugiai sustojo praleisti gatve važiavęs vyriškis. Savo ruožtu mergina stipriau paspaudė akseleratoriaus pedalą, staigesnis manevras ir kaip griausmas nuaidėjusi tragedija, nusinešusi jauną gyvybę.
Diskutuojant apie motociklininkų taip mėgstamą greitį, Tomas svarsto, analizuoja tragišką įvykį. Motociklininkų nuomone, šeštadienį įvykusios tragedijos metu motociklininko greitis nebuvo ženkliai viršytas, juk kiekvienas žino, jog gatvėje, kurioje įvyko tragedija, ties pėsčiųjų perėjomis yra keli kalneliai, į kuriuos negalima nekreipti dėmesio ir greitis natūraliai sumažinamas.
Tomas pastebi, kad dažnas motociklininkas susiduria su kitų eismo dalyviu nepakantumu. Nereti atvejai, kai važiuojant mieste jauni automobilių vairuotojai sumano palenktyniauti su motociklininku, sukurdami sau ir kitiems eismo dalyviams rizikingą situaciją. Kodėl jie taip elgiasi? Tomas gali tik spėlioti: gal jie nori pasirodyti „kietais“, gal siekia išbandyti savo automobilio galimybes, bet kam stumti save ir kitus į pavojų, – motociklininkas taip ir nesupranta.
Tomas teigia, kad visose situacijose reikalinga atsakomybė ir galimų pasekmių suvokimas. Pasitaiko atvejų, kai važiuojant keliu už mieto atsiranda vairuotojų, kurie, tiesiog nesileidžia motociklininko aplenkiami ir specialiai suka vairą į kairę pusę, taip tarsi taranuodami motociklą.
Prakalbus apie vairuotojų etiką, motociklininkas teigia, kad Lietuvos keliuose ji dar labai miglota, dažnai pasigendama geranoriškumo. Tačiau patys motociklininkai turi tarsi nerašytą kodeksą: visada linkę vieni kitus palaikyti, padėti, prasilenkdami kelyje būtinai vienas kitą pasveikina pakeldami ranką, taip tarsi išreikšdami brolybę.
Motociklininkai suvokia savo pažeidžiamumą, jų nesaugo automobilio metalas, stogas, langai – jie saugo vieni kitus. Važiuodami būriu, jie sukaupia dėmesį ne tik į kelią, bet ir į moto brolius, važiuojančius drauge. Nutikus bėdai ar sustojus kelyje, kitas motociklininkas niekada nepravažiuos pro šalį, jis sustos pasiteirauti ar nereikia pagalbos, ko dažnai labai trūksta automobilių vairuotojams – paprasto žmogiškumo.
Žinojimas ateina su patirtimi. Kartais neramu žiūrėti į jaunus motociklininkus, kurie įsigydami savo pirmąjį motociklą vadovaujasi vieninteliu kriterijumi – jis turi būti galingas. Anaiptol, pastebi Tomas, ne tai svarbiausia.
Svarbiausia – patirtis ir mokėjimas suvaldyti situaciją. Vyriškis pasigenda kompetencijos vairavimo mokymo įstaigose, kur tiesiog išduodamas vairuotojo pažymėjimas ir nepaaiškinama, kaip elgtis ekstremaliose situacijose, kaip įvertinti aplinkybes, kaip tinkamai stabdyti ar reaguoti posūkyje. Šitų plonybių motociklininkai mokosi vieni iš kitų, dalindamiesi patirtimi, važiuodami kartu pasitreniruoti į Aukštadvario ar Kačerginės trasas.
Dažnas miesto gyventojas skundžiasi motociklų keliamu triukšmu, pašnekovas greitai paaiškina, kad dažnai didelis garsas išgaunamas perjungus iš aukštesnės į žemesnę pavarą, tai daroma tikslingai, norint, jog automobilių vairuotojai tiesiog išgirstų atvažiuojantį motociklą, kad iškilus atitinkamai situacijai nebūtų ištarti žodžiai: „Aš jo nepastebėjau“.
Neretai sakoma – nelaimė vienija, taip ir šį kartą. Susibūrė bendraminčių grupė bičiuliui į paskutinę kelionę palydėti.
Kokia išvada peršasi išklausius motociklininko minčių? Niekas nepadarys mūsų saugesniais, jeigu mes nesirūpinsime vieni kitais, neištiesime pagalbos rankos ir netapsime atsakingais už savo veiksmus.
