„Esu ne tik savo miesto, bet ir Lietuvos patriotė, ir man svarbu ne tik Lietuvos dabartis ir ateitis, bet ir jos praeitis“, – taip teigia alytiškė pedagogė, poetė Irutė Matažinskaitė Lazickienė. Daug apie gimtinę, Lietuvą ir jos grožį rašanti moteris Valstybės dienos proga kviečia paskaityti du eilėraščius apie mūsų Tėvynę.
Protėvių dvasia
Čia upės, ežerai ir kloniai,
Piliakalniai ir senas klevas,
Dabar ir aš jau suprantu
Iš kur stiprybės tiek lietuviai semias.
Tai mūsų protėvių dvasia
Už laisvę mus į kovą kėlė,
Žinojom kad ateis, diena
Ir bus laisva mūs Lietuvėlė.
Tikėjom, kad aukštoj pily
Plazdės trispalvė, vėjo pučiama
Ir nuaidės laukais ir kloniais
Skambi lietuviška daina.
Irena M. L.
Čia mano Lietuva
Kur teka Nemunas,
Čia kur žali pušynai,
Čia kur tėvai ir protėviai
Takus išmynė,
Tai mano Lietuva, Gimtinė.
Ir mano pėdos
Žemėje šioje įspaustos,
Čia išbraidytos visos pievos,
Išvaikščioti visi miškai,
Čia mano protėvių kapai.
Rugiai linguodami
Čia auksu tviska,
Čia viskas taip gražu,
Čia viskas tikra,
Čia mano žemė Lietuva.
Ir man nereikia kito krašto,
Nereikia man kitos kalbos
Ir kito rašto,
Gražiausia man lietuviška šneka,
Čia mano žemė, mano Lietuva.
Irena M.L.
Šios eilės gimė I. Matažinskaitei Lazickienei aplankius pirmąją Lietuvos sostinę Kernavę. Alytiškė yra išleidusi poezijos knygą „Aš renkuosi gyvenimą“.
