Būdami gamtoje mažyliai semiasi ne tik sveikatos, bet ir žinių: susipažįsta su naujais daiktais, augalais ir gyvūnais. Dažnas vaikas aplinką tyrinėja ją „ragaudamas“ – į burnytę keliauja visi ranka pasiekiami daiktai ir augalai.
Nacionalinio Visuomenės sveikatos centro Alytaus departamento specialistai primena, kad kai kurie mūsų aplinkoje esantys augalai ar jų dalys yra nuodingos ir jų reikia vengti.
Skaudu, bet dažniausiai nuo augalų nukenčia vaikai. Apsinuodyti Lietuvoje augančiais augalais galima juos palietus arba suvalgius. Kai kurie augalai mums žinomi kaip visiškai nenuodingi ar net valgomi. Tačiau naudojami ne pagal paskirtį arba netinkamos būklės, jie gali kelti didelį pavojų vaikų (ir netik) sveikatai. Vienas tokių – paprastasis kaštonas, su kurio vaisiais vaikai dažnai žaidžia. Suvalgius paprastojo kaštono vaisiaus, jo sudėtyje esančios medžiagos dirgina virškinamąjį traktą, taip pat gali sukelti nerimą, mieguistumą. Medicininėje literatūroje aprašyta net vaikų mirčių nuo kaštono vaisiaus atvejų. Apsinuodyti galima ir ąžuolo lapais bei gilėmis.
Labai daug populiarių sodo augalų, kurie vertinami dėl savo grožio ar malonaus aromato gali būti žalingi juos palietus arba vaikui netyčia suvalgius vos vieną lapelį. Kai kurios gėlės gali būti net mirtinos. Ypač tokie augalai pavojingi vaikams, kurie gali jų paragauti iš smalsumo. Pavyzdžiui, tokioms „nedraugiškoms“ gėlėms galima priskirti visų mėgiamas pakalnutes, narcizus, žalčialunkius, vėlyvius, durnaropes, šunvyšnes.
Pavyzdžiui paragauti gabalėlį hortenzijos – tai visiškai tas pats kaip praryti kalio cianido nuodų, kadangi šio augalo nuodinga medžiaga priklauso cianidams. Rododendro visos augalo dalys yra mirtinai pavojingos. Pakramčius rododendro lapelį, po kurio laiko atsiras gausus seilėtekis ir ašarojimas, po to prasidės stiprus vėmimas, suretės pulsas ir nukris kraujo spaudimas. Negana to, priklausomai nuo paragauto augalo kiekio, gali atsirasti traukuliai, ištikti koma ar net mirtis. Praryta azalija, šliaužiančioji tramažolė, krokas, pakalnutė, hortenzija, sukutis, amalas, oleandras ir rododendras gali sukelti ligas, kurias privalo gydyti gydytojai. Apsinuodyti galima ne tik palietus augalus ar netyčia nurijus jų dalį. Toksinis yra ir vanduo, kuriame buvo laikomi nuodingi augalai.
Kad aplinka nekeltų pavojaus vaikų sveikatai, patartina žinoti, kokie augalai itin nuodingi ir jų atsisakyti. Lietuvos higienos normos HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ priede yra pateiktas nuodingųjų augalų, draudžiamų sodinti ir auginti sklype/teritorijoje bei patalpose, kuriose vykdomo ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programa, sąrašas. Į šį sąrašą įtraukti ypač pavojingi augalai, kurių nedidelis suvartotas kiekis gali sukelti itin sunkias pasekmes. Pavyzdžiui, paprastajame ricinmedyje esantis toksinas gali sukelti alergines reakcijas, inkstų nepakankamumą, kepenų pažeidimus ar netgi mirtį. Į minėtą sąrašą taip pat įtraukti augalai, kurie pasižymi vaikams patrauklia išvaizda (pavyzdžiui, ryškios paprastosios pakalnutės uogos, juodos, blizgančios vaistinės šunvyšnės uogos), ir dėl to kyla didesnė tikimybė jais apsinuodyti. Tabakas, rododendrai, drignės, paprastasis ricinmedis, juodžolės, ožekšniai – taip pat priskiriami prie augalų, kurių vaikų aplinkoje negali būti.
Nors šis sąrašas yra skirtas ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo įstaigoms, tačiau rekomenduojama į jį atsižvelgti ir želdinant namų aplinką – nesodinti savo jų savo namų ir sodybų kiemuose, soduose bei neauginti kaip kambarinių gėlių.
Nacionalinio Visuomenės sveikatos centro Alytaus departamento specialistai tėveliams pataria susipažinti su nuodingais augalais, kartu su vaikais išmokti juos atpažinti, stengtis apželdinti savo kiemus bei sodus augalais, kurie nėra pavojingi vaiko sveikatai, bei prisiminti, kad net ir pažįstami ir iš pažiūros nekenksmingi augalai gali būti pavojingi.
