Dešimtys tūkstančių Lietuvos žmonių, užsikrėtusių hepatito C virusu, nesikreipia į medikus, nes nieko blogo nejaučia. Tuo tarpu liga daro juodą darbą, – pirmuosius infekcijos simptomus ligonis pajunta tik tuomet, kai virusas būna negrįžtamai pažeidęs kepenis.
Atidavė ginklą
„2007-ųjų birželį mane ištiko tulžies pūslės akmenligės priepuolis. Skausmas buvo toks stiprus, kad kreipiausi į medikus, jie mane iš karto operavo“, – pasakoja Gražina Vaičiurgienė.
Tačiau moteriai po operacijos sveikata nepasitaisė – sutriko virškinimas, skaudėjo šoną, pūtė pilvą, todėl neapsikentusi ji kreipėsi Kauno gastroenterologus, tikėdamasi, kad ištirs kepenų fermentus. Tačiau jie Gražinai nustatė kitą ligą – hepatito C infekciją.
„Visą gyvenimą buvau kraujo donorė, be to, kartą man rovė dantis, labai kraujavo, kai operavo kiaušidę, buvo perpiltas kraujas, tačiau blogai pasijaučiau tik po tulžies pūslės operacijos“, – moteris bando prisiminti, kur galėjo užsikrėsti. G. Vaičiurgienei gydytojai pasiūlė pradėti gydytis.
„Kasdien reikėjo išgerti šešias kapsules ir atlikti vieną injekciją į pilvą. Nemoku apsakyti, kaip blogai jaučiausi nuo šių vaistų – pylė karštis ir krėtė šaltis, pykino, svaigo galva, erzino viskas, kas kruta, nebejaučiau kvapų ir maisto skonio, vos begalėjau pasikelti iš lovos, priaugau trisdešimt kilogramų. Buvo taip bloga, kad net atsikračiau pistoleto, kurį buvau įsigijusi savigynai, kad tik pagundos nebūtų“, – prisimena 53-ejų moteris.
Po metų jai buvo vėl patikrintos kepenys ir paaiškėjo, kad gydymas nepadeda. Tada G. Vaičiurgienė nusprendė nebevartoti vaistų.
Praėjo penkeri metai, moteris sužinojo, kad Lietuvoje yra kompensuojami nauji vaistai nuo hepatito C infekcijos ir vėl kreipėsi į gydytojus. Pernai jai buvo atlikta kepenų audinio biopsija. Tyrimas parodė, kad liga progresuoja, – nustatyta III stadijos fibrozė. Kartu tai reiškė, kad gydytojai gali skirti inovatyvų gydymą. „Trys mėnesiai – ir aš sveika – medikai mano organizme viruso neberado“, – džiaugiasi moteris.
Pažeidžia kepenis
Hepatito C virusas kepenyse sukelia uždegimą, kuris per 20–25 metus maždaug penktadaliui ligonių sukelia kepenų cirozę. Didžiajai daliai ligonių kepenys persodinamos būtent dėl to, kad jas pažeidė šis virusas.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Virškinimo sistemos tyrimo instituto vadovas akademikas prof. Limas Kupčinskas teigia, kad užsikrėtęs hepatito C virusu žmogus gali nejausti jokių šio viruso buvimo požymių iki tol, kol išsivystys kepenų cirozė. Jeigu liga negydoma, dar po penkerių metų kai kuriems ligonių gali išsivysti ir kepenų vėžys.
Hepatito C viruso infekcija pažeidžia ne tik kepenis. Daugėja įrodymų, kad infekcija gali sukelti net alergiją šalčiui, inkstų uždegimą, II tipo cukrinį diabetą, skydliaukės uždegimą, kai kurias odos ligas, pavyzdžiui, žvynelinę ir net depresiją.
Nesaugus nė vienas
Specialistai mano, jog Lietuvoje hepatito C virusu galėtų būti užsikrėtę apie 50 tūkst. žmonių, – tikslių duomenų nėra.
Virusas plinta per kraują ir kūno skysčius. Todėl daugelis mano, jog tai netvarkingai gyvenančių žmonių liga. Taip gali būti, – hepatito C virusu yra užkrėtę žmonės, kurie vartoja leidžiamuosius narkotikus ar turi daug lytinių partnerių. Tačiau didžioji dalis žmonių šiuo virusu užsikrėtė iki 1994-ųjų per medicinines manipuliacijas, kai medikai dar nežinojo, jog yra toks virusas. Tačiau yra iki 5 proc. tikimybė užsikrėsti virusu ir per lytinius santykius, pedikiūro procedūras, tatuiruotes arba atsitiktinai panaudojus dantų šepetuką, skutimosi peiliuką. Tai pat naujagimį gali užkrėsti serganti motina.
„Derėtų visiems žmonėms pasitikrinti, – teigia profesorius, – ypač tiems, kam iki 1994-ųjų buvo atliktos sudėtingos operacijos, perpiltas kraujas, dializės, sergantys kraujo ligomis, donorai, medicinos įstaigų darbuotojai, žmonės, kurių motinos nėštumo sirgo hepatitu, nėščiosios, šeimynykščiai, kurių artimiesiems nustatytas hepatitas, ir kasmet daugiau kaip vieną naują lytinį partnerį turėję žmonės ir bent kartą gyvenime vartoję leidžiamuosius narkotikus. Taip pat svarbu patikrinti dėl hepatito C ligonius, kuriems tiriant kraują dėl kitų ligų randama per daug kepenų fermentų“.
Gera naujiena
Hepatito C virusas, priešingai nei kiti hepatito virusai – išgydomas. Šių ligonių gydymo rezultatai stulbinantys, – 99 procentai! Gydymas užtrunka vos 12 arba 24 savaites. Be to, ligoniai nejaučia beveik jokių vaistų sukeltų nepageidaujamų reiškinių.
Vaistai brangūs, todėl visų pirma gydomi tie, kuriems jau prasidėjęs kepenų randėjimas (fibrozė) ir gresia kepenų cirozė. Tačiau specialistai viliasi, kad greitai efektyvi terapija bus prieinama visiems, kam jos reikia. Dabar gydomi tik I genotipo virusu užsikrėtę žmonės iš Lietuvoje plintančių trijų. Likusieji gydomi senaisiais vaistais.
„Deramės su Sveikatos apsaugos ministerija ir ligonių kasomis, kad iki šių metų pabaigos Lietuvą pasietų vaistai, kurie veikia visų genotipų hepatito C virusus. Tuomet galėsime inovatyviais, efektyviais vaistais gydyti visus šalies ligonius“, – viliasi prof. L. Kupčinskas ir pabrėžia, kad žmonės turėtų pasitikrinti dėl hepatito C viruso.
Nemokamai tyrimas atliekamas tuomet, jei šeimos gydytojas įtaria infekciją ir nusiunčia ligonį gastroenterologui. Taip pat nemokamai tiriami kraujo ir organų donorai bei kalintys laisvės atėmimo įstaigose. Tyrimus atlieka priklausomybės centrai bei visuomeninės organizacijos. Kiti žmonės, deja, už hepatito C viruso tyrimą turi mokėti apie 7–11 eurų.