Nors ir skaičiuojame paskutines pavasario dienas, tačiau gaisrai atvirose teritorijose vis nesibaigia. Daugiausiai tokie gaisrai kyla dėl neatsakingo žmonių elgesio su ugnimi. Alytaus mieste ir rajone kilo per 90 gaisrų atvirose teritorijose. Dažniausiai gaisro kilimo priežastis – neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi.
Tyčinis žolės deginimas gali išplisti į miškus, pievas, durpynus, tačiau svarbiausia, kad atviroje teritorijoje plintanti ugnis dažnai pasiekia ir sunaikina gyvenamuosius pastatus bei kitą žmonių turtą.
Netrukus prasidėsiantis miško gėrybių rinkimas – dar vienas sudėtingas etapas ugniagesiams. Neatsargiai žmogaus numesta nuorūka įplieskia didžiulį gaisrą, ypač sausros metu.
Kita gaisrų kilimo priežastis yra poilsiavimas gamtoje: laužų kūrenimas, kepsnių kepimas, alkoholio vartojimas. Labai dažnai žmonės palieka laužą tikėdamiesi, kad jis užges pats, tačiau statistika rodo kitokias pasekmes. Gaisrai veikia daugelį miško gyvenimo procesų, taip pat ir miško formavimą. Statistiniai duomenys rodo, kad daugiau nei 40 procentų miškų gaisrų kyla dėl numestos nuorūkos, neužgesinto degtuko. Daugiau kaip 25 procentai – nuo pavasarinio žolės deginimo, o žaibai sukelia vos 1 procentą gaisrų.
Alytaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba prašo gyventojų nedeginti pernykštės žolės, o pastebėjus tokius gaisrus, nepraeiti pro šalį, bet pasistengti patiems ją užgesinti, nelaukiant kol liepsna išplis į didesnius plotus. Liepsnojančią žolę nedideliame plote lengvai galima užgesinti užplakant liepsną medžių šakomis, užpilant ją vandeniu arba smėliu. Jeigu matote, kad su ugnimi nepavyks lengvai susidoroti, nedelsdami kvieskite ugniagesius bendruoju pagalbos telefonu 112.
