Suteikti mokykloms laisvę priimti tiek mokinių, kiek yra gautų prašymų, ar ne? Dėl to nesutaria Alytaus politikai. Vieni teigia sieksiantys, kad klasių komplektų skaičius mokyklose nebūtų ribojamas, kiti – kad kontroliuoti šį skaičių būtina, treti – kad trūksta aiškios tvarkos, kuria remiantis vaikai būtų priimami į mokyklas.
Praėjusią savaitę buvo parengti net keturi sprendimo projekto variantai, kaip nuo šių metų rugsėjo pirmos dienos turėtų kisti mokyklų klasių komplektų skaičius jose, tačiau tikimasi, kad iki balandžio mėnesį vyksiančio tarybos posėdžio bus rastas kompromisas ir bendras sutarimas.
Pasak Kultūros, švietimo ir sporto komiteto pirmininkės Nijolės Makštutienės, miesto savivaldybės Švietimo skyriaus parengtame sprendimo projekte siūloma klasių komplektus reguliuoti, Kultūros, švietimo ir sporto komitetas taip pat pasisakė už tai, kad klasių komplektų skaičius būtų reguliuojamas, tačiau būtų išsaugotas Piliakalnio progimnazijos statusas, neprijungiant įstaigos prie Dzūkijos mokyklos.
„Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komitetas parengė dar vieną sprendimo projekto alternatyvą – leisti „Volungės“ ir Šaltinių pagrindinėms mokykloms formuoti tiek klasių komplektų, kiek mokyklos jau yra gavusios prašymų. O Aplinkos ir plėtros komitetas pasiūlė visoms mokykloms leisti formuoti tiek klasių komplektų, koks yra poreikis“, – situaciją komentavo N. Makštutienė.
Tačiau jos nuomone, išimtys neturėtų būti taikomos nė vienai mokyklai.
Didžiausia frakcija – už laisvą pasirinkimą
„Alytaus piliečiai“ teigia sieksiantys, kad priėmimas į mokyklas būtų vykdomas tik centralizuotai ir klasių komplektų skaičius nebūtų ribojamas.
Didžiausia taryboje „Alytaus piliečių” frakcija išplatino pranešimą, kuriame teigia, kad mokyklos turi teisę priimti tiek mokinių klasių, kiek mokykla optimaliai gali talpinti.
„Norime, kad mūsų pozicija šioje suirutėje būtų aiški – manome, kad tėvų laisvas pasirinkimas į kurią mokyklą vaikams eiti yra jų teisė. Tol, kol mokykloje yra vietos, ji turi priimti visus norinčius, prioritetą teikiant gyvenantiems mokyklai priskirtoje teritorijoje,” – teigė frakcijos seniūnas Tautvydas Tamulevičius.
„Alytaus piliečių“ išplatintame pranešime rašoma, kad į tarybos narius kasmet kreipiasi tėvai, kurių prašymai priimti vaikus į jų pageidaujamas mokyklas atmetami dar neprasidėjus oficialiam priėmimui.
„Centralizuotas prašymų priėmimas ne tik išspręs šią problemą, bet ir užtikrins skaidrų ir nešališką mokinių priėmimą į jų pageidaujamą mokymo įstaigą bei supaprastins tėvams prašymų pateikimą. Prašymai bus priimami savivaldybėje, informacija susisteminama pagal kriterijus ir sudaryti mokinių sąrašai perduodami mokykloms, o tėvai, kurių prašymai buvo atmesti, kviečiami juos teikti dar kartą savivaldybei, – teigiama pranešime.
Atskilęs „pilietininkas“: reguliuojama „po stalu“
Tačiau į tokią kolegų nuomonę netruko sureaguoti buvęs „pilietininkas“ A. Jaruševičius, atkreipęs dėmesį, kad apie centralizuotą prašymų priėmimą kalbama jau ne pirmus metus, o faktai apie prašymų (ne) priėmimą ar tarpmokyklinius susitarimus žinomi jau seniai.
„Reguliavimas visais laikais buvo, tik reguliuojama buvo „po stalu”. Tiesą sakant, nereguliuojant ir neįmanoma efektyviai ir racionaliai valdyti sistemos, kuri veikia ne rinkos ekonomikos sąlygomis, o yra pilnai išlaikoma iš biudžeto. Tik tam reguliavimui reikalingos aiškios taisyklės ir tvarkos.
Kaip užtikrinsite visų pasirinkimo teisę, jeigu į vieną klasę gausite ne 25, o 35 prašymus, kaip visus priimsite ten, kur jie nori? Bandymas prisidengti „pasirinkimo laisve” iš tiesų grąžina reguliavimą po stalu, tik centralizavus prašymų priėmimo procesą, šis stalas taip pat bus „centre“, – savo poziciją išdėstė A. Jaruševičius.
Jis vienas pirmųjų politikų jau prieš porą metų viešai pareiškė, kad švietimo sistema Alytuje veikia netinkamai, mokinių srautai paskirstyti netolygiai, ir niekas nepasikeis, jeigu nebus imtasi priemonių – mokyklų tinklo optimizavimo.
