Maždaug pusei sergančiųjų diabetu liga gali sutrikdyti regėjimą – išsivystyti diabetinė retinopatija. Kurioje pusėje atsidursite, priklauso nuo jūsų. Žmonės, kurie tinkamai kontroliuoja diabetą, nuolat lankosi pas gydytojus ir paiso jų nurodymų, gali išsaugoti regėjimą ilgus metus.
Akis užtemdė juodos dėmės
Šiauliečio Romualdo Baliutavičius liga prasidėjo didžiuliu pilvo skausmu. 1985-aisiais 28-erių vyras nuvažiavo į giminaitės vestuves, tačiau prie stalo neužsibuvo, – nepakeliamas skausmas jį pagulė į lovą. Tik ryte atlėgus kančiai, jis galėjo važiuoti namo. Netrukus jį ėmė labai troškinti ir kristi svoris. Per pusę metų vyras neteko apie 20 kilogramų. Tuomet jis kreipėsi į gydytojus. Jie nustatė, kad Romualdas serga I tipo diabetu ir skyrė gydymą insulinu.
Maždaug prieš aštuoniolika metų Romualdas pastebėjo, kad viena akimi prastai mato.
„Atsimenu buvau miške, grybavau. Staiga akyje atsirado tamsios dėmės. Mano regėjimas visuomet buvo labai geras, todėl pasidarė truputį baugu“, – pasakojo šiaulietis.
Per pora mėnesių dėmės palengva išnyko ir Romualdas vėl matė, kaip ir anksčiau. Tačiau netrukus dėmių atsirado kitoje akyje ir vėl dingo. Ilgainiui dėmės imdavo atsirasti tai vienoje, tai kitoje akyje ir vis ilgiau išsilaikydavo. Gydytojai vyrui pasakė, kad diabetas pakenkė jo akims ir skyrė gydymą. Tačiau Romualdas nebuvo paklusnus pacientas, nesilaikė specialistų rekomendacijų, numojo ranka į jų rekomenduotą gydymą.
Dešimt metų Romualdas kentėjo tolydžio silpnėjančią regą. „Blogiausia būdavo nuo gruodžio iki gegužės, gal todėl, kad buvo tamsu. Vasarą matydavau geriau“, – sako vyras.
Galiausiai jis nuvažiavo į Kauno klinikas. Ten gydytojai nusprendė, kad jam būtina operacija. Tačiau vyras ir jos vengė.
„Kadangi dėmės apimdavo tai vieną, tai kitą akį, buvau išmokęs gyventi su viena akimi“, – prisimena Romualdas. Bet staiga migla ir dėmės apėmė abi akis vienu metu. Dabar jis aplinkoje galėjo orientuotis tik pagal objektų spalvas, neįžiūrėdavo žmonių veidų, eidamas šaligatviu užkliūdavo už bortelių, sunku buvo naudotis viešuoju transportu, tekdavo praeivių klausti autobuso numerio, o jie, manydami, kad vyras šaiposi, neatsakydavo. Šitaip Romualdas pratempė dar dvejus metus, kol galiausiai ryžosi operacijai.
Gydytojai operavo jo dešiniąją akį. „Atsibudau palatoje. Buvo smalsu ar pagerėjo rega, tačiau akis buvo uždengta tvarsčiu. Kai vienas tvarsčio kraštas atlipo, pabandžiau patikrinti, ar ką nors matau, – vaizdas buvo išplaukęs, tačiau ženkliai geresnis nei iki operacijos. Po paros tvarstį medikai nuėmė, patikrino regą – 0,8, o prieš operaciją buvo tik 0,3. Po mėnesio regėjimas dar pagerėjo. Dabar didesnį šriftą skaitau be akinių“, – pasakoja šiaulietis.
Stabilizavosi ir regėjimas kita akimi, – jau keletą metų juodų dėmių neatsiranda. Dabar Romualdas nustatytu laiku lankosi Kauno klinikose tikrinti regos. Tačiau vyras prisipažįsta, kad ir toliau nepaiso visų gydytojų rekomendacijų ir tinkamai nekontroliuoja diabeto.
„Nesu drausmingas, – prisipažįsta. – Gydytojai šimtą kartų sakė, kad galiu apakti, tačiau esu gurmanas, – man salotų su duona neužtenka. Vis sau kartoju, kad šiandien dar nusižengsiu, o jau rytoj darysiu kaip reikia, tačiau man nepavyksta“.
Galima išvengti
Maždaug penktadaliui sergančiųjų II tipo diabetu, tuomet, kai nustatomas diabetas, gydytojai kartu randa ir pokyčių akių tinklainėje. Taip yra todėl, kad neretai šie žmonės daug metų nė nežino, kad serga diabetu, todėl nekontroliuoja gliukozės kiekio kraujyje.
Kitaip yra sergantiems I tipo diabetu. Kadangi liga dažnai prasideda audringai, jie patenka pas gydytojus ir šie ligonių sveikatą, taip pat ir jų regą, stebi nuo ligos pradžios. Todėl šiems žmonėms per pirmuosius penkerius metus retai atsiranda komplikacijų akyse, tačiau vis tiek kartą per metus jie turi pasitikrinti regėjimą. „Tokiems pacientams tinklainės pakenkimą nustatome anksti, kai jie dar nieko blogo nejaučia“, – teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Akių ligų klinikos docentė Vilma Jūratė Balčiūnienė.
Kiek žmonių serga diabetine retinopatija, nežinoma, – galima tik apytiksliai suskaičiuoti pagal kitų šalių sergamumą. Oficialiais duomenimis mūsų šalyje 2014 m. buvo registruoja 110 tūkst. diabeto ligonių, vadinasi, trečdalis jų – apie 30 tūkst. gali turėti retinopatiją.
Sergantys diabetu žmonės gali išsaugoti regą, jei jie tinkamai kontroliuoja gliukozės ir lipidų kiekį kraujyje, kraujospūdį ir nuolat lankosi pas akių gydytoją.
„Kiekvieną sergantį diabetu žmogų šeimos gydytojas kartą per metus turi nusiųsti pas akių gydytoją konsultacijai. Jei vis dėlto, jūsų šeimos gydytojas to nepadaro, prašykite siuntimo“, – primygtinai pataria doc. V. J. Balčiūnienė.
Sutrinka rega
Per didelis gliukozės kiekis kraujyje trukdo hemoglobinui pernešti deguonį, dėl to ląstelės pakankamai negauna deguonies. Be to, gliukozė pakenkia ir kraujagyslių sienelėms, – jos sustorėja, tampa trapios, pralaidžios arba visai sunyksta. Tuomet ląstelės ima badauti, nes sutrinka kraujo pritekėjimas. Ir vienu, ir kitu atveju ląstelės žūsta. Pasak doc. V. J. Balčiūnienės, visų pirma nukenčia smulkiausios akių tinklainės kraujagyslės, vėliau – fotoreceptoriai, nes jie yra ypač jautrūs deguonies trūkumui.
Jei kraujagyslių sienelės tampa pralaidžios, pro jas persisunkia skysčiai – dėl to ima burkti tinklainė, ypač – centre, kuris dar yra vadinamas geltonąja dėme. Tai sutrikdo centrinį regėjimą, todėl ligoniams dažnai vaizdas centre būna neryškus, išsilieja, gali išsikraipyti ar matyti tamsią dėmę.
Ir tai dar ne viskas, – kai ląstelės ima badauti, gali pradėti augti nereikalingos naujadarinės kraujagyslės. Jos lengvai plyšta ir, kraujui patekus į stiklakūnį, žmogus nebemato.
„Daugiausiai darbingo amžiaus žmonių apanka dėl diabetinės retinopatijos“, – teigia specialistė.
Diagnostikos priemonių yra
Paprastai tinklainė pakenkiama pusei sergančiųjų diabetu dėl to, kad jie prastai kontroliuoja diabetą. Tačiau doc. V. J. Balčiūnienė teigia, kad vieniems ši komplikacija gali išsivystyti per penkerius metus, kitiems per kelis dešimtmečius. Gydytoja yra turėjusi pacientę, kuri sirgo diabetu šešiasdešimt metų, o jos tinklainėje buvo vos be prasidedantys pakitimai. „Mūsų šalyje apie du trečdaliai ligonių prastai kontroliuoja diabetą“, – teigia docentė.
„Pastaruoju metu daugėja diagnostikos galimybių, todėl mes ligą nustatome anksčiau. Jei anksčiau akių dugno būklė buvo vertinama tik ją apžiūrint per specialius lęšius ar fotografuojant, tai dabar plačiai naudojama optinė koherentinė tomografija ir angiografija, plataus lauko fotografija siauru vyzdžiu. Taigi galime ne tik vertinti ar tinklainė pakenkta, ar sveika, bet ir įvertinti kraujagyslių būklę, kraujo tėkmę jose, mitybos negaunančias tinklainės sritis. Todėl pacientams galime parinkti individualų gydymą“, – aiškina specialistė.
Gali atgauti regėjimą
Prieš penkerius metus visiems pasaulyje sergantiems diabetu žmonėms tapo prieinami naujos grupės vaistai – kraujagyslių endotelio augimo faktorių blokatoriai. Jų injekcijos į stiklakūnį iš esmės pakeitė gydymą.
„Anksčiau galėjome tik nutolinti apakimą, o dabar galime ne tik apsaugoti žmogų nuo aklumo, bet ir ženkliai pagerinti jo regėjimą“, – teigia doc. V. J. Balčiūnienė.
Į stiklakūnį suleisti šie vaistai sumažina kraujagyslių pralaidumą ir tinklainė nebeburksta, be to, nebesiformuoja naujos kraujagyslės, nes blokuojamas signalas tiekti daugiau deguonies. Prieš dvejus metus vaistai tapo prieinami ir mūsų šalies ligoniams, kuriems nustatomas diabetinis geltonosios dėmės paburkimas, deja, ne visiems.
Dabar Lietuvoje naujaisiais vaistais gydomi maždaug 500 žmonių. Tačiau doc. V. J. Balčiūnienė, palyginusi mūsų šalies žmonių sergamumą diabetine retinopatija su kitų šalių duomenimis, teigia, kad pas mus turėtų būti daug daugiau apie 10 tūkst. naujaisiais vaistais gydytinų ligonių.
Kodėl šie žmonės nesigydo? Tam yra kelios priežastys. Pasak gydytojos, daug ligonių nežino, kad jų tinklainė pakenkta ir jie gali apakti, nes nežino, kad serga diabetu. Yra žmonių, kurie žino, kad serga diabetu, tačiau atsainiai žiūri į savo sveikatą ir nesikreipia į gydytojus arba jei šeimos gydytojai siunčia pas akių specialistus, jie nenueina.
Yra ir dar viena priežastis – Ligų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija apribojo vaistų skyrimą, nes jie yra brangūs. Ji nustatė, kad pirmaisiais metais gydytojai pacientui turi teisę skirti iki 7 injekcijų, o antraisiais – 5, bet ne daugiau kaip 11 injekcijų per dvejus metus, nors tai neatitinka vaistų gamintojų rekomenduojamo skyrimo tvarkos. JAV atlikti tyrimai įrodė, kad dažniausiai ligoniams pirmaisiais metais reikia 7–8 injekcijų, antraisiais – 3–4, o trečiaisiais – tik vienos ar dviejų.
„Toks reguliavimas yra didžiausia mūsų problema – visus pacientus turime gydyti vienodai, nors vienodų žmonių nėra, – kai kuriems pacientams jau per pirmuosius metus gali praeiti geltonosios dėmės paburkimas, bet kitiems gali reikėti gydytis ilgiau, o mes po dvejų metų turime gydymą nutraukti“, – tvirtina specialistė.
Specialistai tvirtina, jei gydymas nebaigiamas, silpnėja regos aštrumas. Žmonės į kuriuos buvo investuotos nemažos lėšos, kad jie išliktų darbingi arba sugrįžtų į darbo rinką, tampa nedarbingi ar net neįgalūs ir priklausomi nuo aplinkinių.
