Nerimstant kalboms apie mokyklų tinklo pertvarkos planą Alytuje, reorganizacijos šmėkla jau kėsinasi ir į miesto centre esančią Dailiųjų amatų mokyklą. Siūloma dar šiais metais ją prijungti prie Kauno taikomosios dailės mokyklos, pastarajai tampant šios įstaigos filialu. Ar pavyks Dailiųjų amatų mokyklai išlikti?
Į šį klausimą atsakymų ieško ir mokyklos bendruomenė, ir Alytaus miesto savivaldybės vadovai. Iš Švietimo ir mokslo ministerijos praėjusios savaitės viduryje gavęs raštą apie galimą Dailiųjų amatų mokyklos reorganizaciją, Alytus savo viziją, norus, pastabas ministerijai turi pateikti jau šią savaitę.
„Čia viskas vyksta greituoju būdu. Pagalvojimui turėjome tik kelias dienas. Šią savaitę vyksime į ministeriją dar kartą apie tai diskutuoti. Tokia mokykla Lietuvoje yra tik viena. Ir mes labai norime, kad ji nebūtų užprogramuota išnykti, numirti, nes filialas nėra motininė įstaiga.
Mokykla yra labai unikali. Ieškome sprendimų, ką mes galime pasiūlyti, kiek mums tai kainuos, ar mes tą galėsime pakelti“, – situaciją komentavo Alytaus miesto vicemerė Valė Gibienė.
Dailiųjų amatų mokyklos vadovas Arvydas Švirmickas patvirtino, kad šiuo metu vyksta diskusijos ir įvairių variantų paieškos. Jis teigė, kad mokyklos prijungimas prie Kauno taikomosios dailės mokyklos turi ir pliusų ir minusų: Kauno mokykla turi labai panašias specialybes kaip ir Alytus, todėl būtų lengva ir patogu naudotis licencija. Tačiau Kaunas neturi tokios technikos kaip Alytus. Iškyla klausimas, ar prijungus mokyklą, minėta įranga nebūtų perimta.
„Yra ministerijos parengtas visų šalies profesinių mokyklų tinklo pertvarkos planas. Per šiuos metus norima optimizuoti visas šalies profesines mokyklas. Plačiąja prasme, tai galbūt nėra blogas sprendimas, nes mokinių skaičius mokyklose tikrai mažėja, tačiau, ar prijungimas prie Kauno taikomosios dailės mokyklos būtų teisingiausias sprendimas, nežinau“, – kalbėjo A. Švirmickas.
Jis iškėlė ir kitą problemą. Šiuo metu Alytaus dailiųjų amatų mokykloje iš visų daugiau nei 150 moksleivių apie 50 mokinių yra su specialiaisiais poreikiais. Tačiau Švietimo ir mokslo ministerija, anot A. Švirmicko, nuo kitų metų žada naikinti neįgaliųjų mokymosi programas juos integruojant į įprastas klases.
„Mūsų mokykloje yra ir labai silpnų vaikų. Tokie pokyčiai paliestų ne vieną šeimą, todėl reiktų sugalvoti išeitį ir jiems padėti“, – pastebėjo A. Švirmickas.
Koks likimas ištiks vieną seniausių miesto mokyklų, paaiškės jau artimiausiu metu. Tačiau visi sutartinai tvirtina, kad mokykla turi išlikti. Svarstoma ir galimybė mokyklą visiškai perimti Alytaus miesto savivaldybei.
Šiuo metu mokykla priklauso Švietimo ir mokslo ministerijai, kuri finansuoja mokyklos ugdymo išlaidas – apie 280 tūkst. eurų per metus. Mokyklos ūkines išlaidas – apie 90 tūkst. eurų per metus – dengia Alytaus miesto savivaldybė.
Iš viso šalyje veikia 70 valstybinių profesinio mokymo įstaigų, kuriose mokosi apie 46 tūkst. mokinių. Kasmet profesinio mokymo sistema valstybei kainuoja beveik 85 mln. eurų, tačiau norimo rezultato neduoda. Būtent dėl šios priežasties Švietimo ir mokslo ministerija ėmėsi įgyvendinti profesinio mokymo įstaigų tinklo pertvarkos planą, į kurį patenka ir Alytus.
