Į veiklą „Kalėdų belaukiant“ Alytaus Dzūkijos pagrindinės mokyklos 4a klasės mokiniai susirinko pamąstyti, ką reiškia adventas, kokia jo simbolių prasmė. Klasės mokytoja Rita Baranauskienė uždegė didžiąją žvakę klasės viduryje ir papasakojo, kad adventas yra metas įžiebti šviesą savo sieloje ir padėti kitam tą šviesą savyje įžiebti. Adventas yra džiaugsmingas Dievo laukimo metas.
Šį ramybės ir šviesos laiką atspindi advento vainikas. Savo apskrita forma vainikas primena žiedą. Žiedas simbolizuoją susijungimą, vienybę, tobulumą. Po šių žodžių ketvirtokai pradėjo pinti adventinį vainiką.
Nuo didžiosios žvakės kiekvienas mokinys užsidegė žvakeles ir ištiesė juosteles-kelius nuo žmogaus prie žmogaus, juk adventas yra metas kelius ruošti, atnaujinti, taisyti ir nutiesti naujus. Kad vainikas būtų žalias, mokiniai papuošė jį eglės šakelėmis. Jos nepasiduoda mirčiai ir žaliuoja visą žiemą. Yra daug žmonių, kurie priešinasi blogiui ir stengiasi daryti tik gera. Jie panašūs į tuos amžinai žaliuojančius medžius, papuoštus išsiskleidusiais kankorėžiais. Kai mums kas parodo meilę, mes kaip tie kankorėžiai išsiskleidžiame ir norime vienas kitą apkabinti.
Obuoliai primena Ievos ir Adomo istoriją. Tad, prisimindami juos, mokiniai padėjo į vainiką po obuolį kaip simbolį. Puošdami vainiką žaisliukais, mokiniai kalbėjo apie brangenybes, jų spindesį, kuris simbolizuoja netrukus gimsiantį Kūdikį, prasidedantį aukso amžių ir ateinančią laiko pilnatvę. Dėdami į vainiką snaiges, mokiniai pabrėžė, kad esame nepaprastai skirtingi ir drauge panašūs, nes nėra nė vienos snaigės, kuri būtų tokia pati.
Laukdami Kūčių vakaro ir šventų Kalėdų paslapties, 4a klasės mokiniai sugiedojo giesmę ir susėdo prie susitelkimo, ramybės ir susitaikymo vaišių stalo, pasidalijo kalėdaičiu. Mergaitės papasakojo, kad šienas prie Kūčių stalo mena dieviško Vaikelio gimimą, o Kūčių valgiai reiškia atgailos, susitaikymo bei pasirengimo šventei laiką. Berniukai priminė pagrindinių Kūčių valgių simbolinę reikšmę.
Visiems pavalgius, prasidėjo spėjimų, burtų metas. Liaudies papročiuose burtai užima nemaža vietos, nes turi ryšį su asmeniniu žmogaus gyvenimu, vestuvėmis, mirtimi ir kt. Mes žinome, jog ateitį tik vienas Dievas težino, tad mūsų spėjimai buvo tik žaidimai.
Seniau jaunimas tyliais ir ilgais žiemos vakarais dainuodavo, giedodavo, žaisdavo įvairius žaidimus. Mokinė Eglė kanklėmis pagrojo ir padainavo keletą liaudies dainų. O veikla „Kalėdų belaukiant“ 4a klasėje pasibaigė linksmai – vaikai pasikeitė dovanomis ir iškeliavo namo laukti didžiųjų žiemos švenčių.
